Vėgeles gruodžio 15-sausio 15 d.,
lydekasvasario 1-balandžio 20 d.,
sterkus kovo 1-gegužės 20 d.,
kiršlius kovo 1-gegužės 15 d.,
salačiusbalandžio 1-gegužės 15 d.,
žiobriusgegužės 15-birželio 15 d.,
otusgegužės 1-liepos 31 d.,
upėtakiusspalio 1-gruodžio 31 d.,
sykusspalio 1-gruodžio 31 d.
Medžioti galima čia...
Šautuvas - ne žaisliukas!
ŠAUTUVAS - NE ŽAISLIUKAS!
Vyrai ir gražiosios lyties atstovės, tai be galo aktuali tema kiekvienam žmogui, kuris užsiima povandenine medžiokle, dalyvauja varžybose. Pasistenkite perskaityt iki galo. Tai LABAI svarbu! Paaukojau tikrai nemažai savo laiko, kuris dabar ypač brangus, tam, kad tie, kas neskaito rusiškai, galėtų sužinoti šią istoriją ir padarytų išvadas. Tai visada buvo ir bus svarbi tema, bet YPAČ aktualu prieš varžybas baseine!
Prieš pradedant, noriu dar (gal net ir du tūkstančiai pirmą) kartą pakartoti - mes esam povandeniniai medžiotojai ir mūsų pagrindinis įrankis yra ŠAUTUVAS! Taip, povandeninis, bet šautuvas, ginklas ir stenkimės apie tai niekada nepamiršti!
Viskas prasidėjo nuo pranešimo Bergo forume:
"Vyrai, šiandien naktį (veiksmas Rusijoje), atsitiko nelaime! Sergejų Kubancą netyčia sužalojo šūviu iš pneumato į pilvą, vos spėjo perduoti greitajai pagalbai... Prarado labai daug kraujo... Operavo Achtaro ligoninėje, vieną inkstą teko pašalinti... Dabar reanimacijoje, gyvybę palaiko dirbtinio kvėpavimo aparatas..."
Turiu pasakyti, kad tai buvo ne šiaip pradedantysis medžiotojas, o gan žinomas žmogus medžiotojų tarpe. Geras medžiotojas, su nemaža patirtim.
Neįmanoma aprašyti, kas prasidėjo forumuose visi, kas tik galėjo, siūlė savo pagalbą ir nesvarbu, ar tai buvo pinigai, ar kraujas, ar moralinė pagalba - visiems buvo šokas! Mane taip pat šokiravo šis pranešimas... Visi su nekantrumu laukė, kol kas nors parašys, kaip viskas atsitiko ir kokia Sergejaus sveikata. Kiekviena nauja diena prasidėdavo nuo peržiūros, ar nėra kokių naujienų forume...
Ačiū Dievui, pagaliau pirma gera žinutė!
"Paskutiniai duomenys dėl Sergejaus sveikatos... Sero savijauta stabili, šiandien pavyko jau pasodinti lovoje... Kai tik perves į bendrą palatą, bičiuliai nuveš kompą ir jis bus ant ryšio. Daktarai pasakė, kad grėsmės sveikatai jau nėra, kraujo taip pat nereikia. Ačiū Dievui."
Ėjo dienos, pasirodydavo vis daugiau ir daugiau gerų naujienų - Sergejaus sveikata ryškiai gerėjo. Praėjo dar pora dienų ir jis sugebėjo pats parašyti žinutę forume iš mobilaus:
"Sveiki broliai. Štai truputį geriau jaučiuosi... Rašau iš mobilaus, rankos dar blogai supranta, ką sako protas... Keista, bet prisimenu viską. Sąmonės nepraradau iki pat ligoninės. Kaip viskas atsitiko parašysiu vėliau, kai šiek tiek pasitaisys sveikata. Praradau daugiau negu pusę viso kraujo... Inksto išgelbėti nepavyko. Prabraukė kepenis, šešios skylės žarnyne, iš kur visas kraujas ir išbėgo. Kai draugai nuėmė kelnes nuo kostiumo, pasirodė didžiulė kraujo bala. Gulint ant operacinio stalo jau nebuvo arterinio spaudimo, vienu žodžiu miriau... Bet kažkaip ištraukė... Primorskoachtanske geriausi daktarai pasaulyje! Ačiū visiems už palaikymą, tai labai svarbu ir suteikia jėgų. Jeigu draugai nebūtų greitai nunešę ant rankų, būčiau lavonas... Žodžiu, net nežinau, kaip išgyvenau... "
Jaučiasi, kad žmogui dar sunku kažką rašyti, bet visi laukė ir tikėjosi, kad jis greitai pasveiks. Retkarčiais pasirodydavo žinutės nuo draugų, kurie lankė Sergejų ligoninėje. Ačiū Dievui, jis greitai sveiko ir jau nereikėjo jaudintis dėl jo gyvybės.
Štai dar viena žinutė iš ligoninės:
"Didelis dėkui, bičiuliai. Palaikymo žodžiai tikrai ne mitas, jie tikrai padeda. Šiandien žiūrėjau filmą ir pagalvojau, kaip gi gera gyventi. Šiaip gulėti, nieko neveikti ir žiūrėti filmą... Kai atvažiuoja žmona, verkiu. Kai pagalvoju, kad galėjau niekada nepaliesti jos daugiau, neapkabinti... Nežinau kas bus, kai pamatysiu vaikučius... Vertinkit gyvybę. Vertinkit artimuosius ir draugus. Vertinkit kiekvieną minutę, kai jūs kartu. Nėra nieko brangesnio... Iš tikrųjų aš tai supratau po to, kai gulėjau ir galvojau, kad mirsiu. Po to, kai draugai ilgai nešė mane ant rankų ir po to kai aš labai aiškiai supratau, kad išgyventi man šansų nėra. Paprasčiausiai todėl, kad iki ligoninės labai toli, todėl, kad jaučiau kaip greitai liejasi kraujas į kostiumą. Po to, kai vis dėl to miriau dėl dingusio arterinio spaudimo ir mane kažkokiais stebuklais chirurgai ištraukė iš ano pasaulio... Mylėkit gyvenimą ir savo artimuosius - tai supranti tik tada, kai pažiūri mirčiai į akis."
Manau, jau iš šių žodžių galima įsivaizduoti, ką išgyveno žmogus, ką jautė jo šeima... Sunku patikėti, bet kaip tik tada, kai jis dar nevisiškai pasveiko, bet sveikata buvo jau stabili ir jis išėjo iš ligoninės, likimas ir vėl pakiša koją - jo žmonai nustato diagnozę VĖŽYS!!! Rusijoje, kur jie gyvena, pasakė iš karto mes nieko negalim padaryti. Vienintelė viltis buvo išsiųsti Inną į Austriją, kur taip pat nežadėjo 100 % kad išgelbės, bet pasakė, kad gali padėti. Ir vėl reikia pagalbos žmogui ir vėl gi neliko nei vieno, kurio neužkabintų ši istorija. Žmonės siuntė tiek, kiek galėjo, nes reikėjo surinkti tikrai didelę pinigų sumą, o laikas buvo ne Sergejaus ir Innos pusėje. Sergejus pats darė viską, ką tik galėjo, užstatė namą pardavimui, bet laiko trūkumas griovė visas viltis. Per gana trumpą laiką buvo surinkta tikrai nemaža pinigų suma, bet ir trūko dar nemažai.
Ir vėl norėčiau pacituoti Sergejaus laišką:
" Ačiū, bičiuliai. Mano šeimos situacija visai bloga. Štai, kas atsitiko. Įtarimas dėl onkologinės diagnozės buvo dar iki mano sužalojimo medžioklėj, bet mes tikėjomės, kad tai klaida. Deja... Žmonai tik 30 ir še tau - VĖŽYS, trečia stadija, agresyvi auglio būklė. Rusijoje onkologija, ortopedija dar visiškai užuomazgų stadijoje. Žmoną siuntinėjo nuo vieno daktaro prie kito, pašalino kiaušidę, o ten, kur ir buvo tikroji problema, net nepažiūrėjo, apgavo ir pasakė, kad jokio auglio nėra. Praradom daug laiko, auglys pradėjo sparčiai didėti, žmona stipriai sukūdo, labai stipriai šokinėja temperatūra. Mes supratom, kad Rusijoje jos neišgelbėsi ir draugų dėka sugebėjom greitai išsiųsti Inną į Austriją. Ten sužinojom, kad išgelbėti ja įmanoma, bet suma, kurią reikia sumokėti, mums neįveikiama. Aš pardaviau mašiną, giminės padėjo, pasiskolinau dar, surinkom 800000 rublių (apie 80 tūkstančių litų) ir Inna išskrido. Ten pasakė, kad ištrauks, garantijų, aišku, neduoda, tiesiog sako, kad gali išgydyti. Pinigų užteko tik konsultacijoms, tyrimams ir pirmai chemijos terapijai. Likusiai chemijai ir operacijai reikia surinkti dar 1,5 milijono. Pinigų tokių nėra... Bandom parduoti Innos mamos namą, bet vargu ar sugebėsim taip greitai jį parduoti. Galima būtų parduoti mūsų 1 kambario butą, bet liksim gatvėje su mažais vaikais. Šiandien parašiau gubernatoriui, bet vilties neturim, nes kas mes tokie jam su savo problemomis... Kredito banke man neduos, oficialiai mano alga tik 6000 rublių... Tokia Inna buvo šią vasarą"
Sujudėjo visas internetas, ūžė populiariausi Rusijos ir Ukrainos forumai - abejingų neliko. Žmonės aukojo, kas kiek galėjo, surinko labai didelę pinigų sumą. Sergejus rašė, kiek dar liko, o laikas ėjo...
Per gana trumpą laiką žmonės surinko beveik visą sumą ir vėl likimo smūgis! Paaiškėjo, kad Innai reikia daryti papildomus tyrimus, analizes. Ir vėl reikia didelės sumos...
Vieną vakarą, kai jis buvo namie, suskambo telefonas. Jis pakėlė ragelį ir negalėjo patikėti... Su juo pasisveikino Andrejus Makarevičius. Taip, taip, tas pats Makarevičius - legendinės roko grupės "Mashina vremeni" įkūrėjas ir lyderis, taip pat garsus povandeninis medžiotojas ir vienas iš dviejų parduotuvių tinklo "Batiskaf", kuris prekiauja įrangą skirta povandeninei medžioklei ir nardymui, įkūrėjų. Jau sekančią dieną, Innos sąskaita pasipildė didele pinigų suma.
Neaprašysiu visko, kas vyko tuo laiku, nes tai užimtų ne vieną lapą ir galima būtų išleisti visą knygą. Bet vėl gi mes galim tik įsivaizduoti, kaip jautėsi žmonės, kuriem teko tokie išbandymai. Reikia nepamiršti, kad Sergejaus išrašymas iš ligoninės, tai irgi nebuvo galutinis taškas ir tuo metu, kai jis ieškojo pinigų žmonos operacijai, jo pačio laukė dar viena operacija dėl sužalojimo harpūnu. Na ką čia pasakysi, nežinau, ar kas kitas atlaikytų tiek išbandymų vienu metu...
Šiandien, kai rašau šį straipsnį, reikiama pinigų suma jau surinkta ir rytoj Innos laukia operacija. Duok Dieve, kad ji praeitų sėkmingai!
Tikiuosi, tai ką parašiau, padės jums susidaryti bendrą vaizdą, nes forumuose per tiek laiko, tai užėmė daug, tikrai DAUG lapų - Rusija, Ukraina, artimas ir tolimas užsienis - niekas neliko abejingas ir be materialines pagalbos išsakė savo palaikymo žodžius.
O dabar Sergejaus Kubanco laiškas kaip viskas vyko tą lemtingą dieną...
"Na ką, draugai, dabar aš galiu papasakoti, kaip viskas įvyko. Teismas praėjo. Byla baigta."
Žodžiu, viskas buvo taip.
Spalio 8 d. aš, Zurab (limpru), Denisas (Den161), Andrejus (izmen) ir Stasas (Detroy) išvažiavom į naktinę medžioklę.
Viskas vyko sklandžiai, atvažiavom gerai. Privažiavę prie vartų (privati valda, užrakinta, raktai buvo pas Andrejų), mes pusę valandos negalėjom atrakinti vartų. Nieko mandraus, pati paprasčiausia spyna, kurią iki tos dienos atrakindavom per pora sekundžių. Ilgai prasikankinę, vis dėl to atrakinom ir nuvažiavom prie panėrimo vietos. Greitai persirengiu, visiems primenu, kaip saugiai elgtis medžioklėje, pasakiau, kad patikrintų peilius ir pora kartų pabandytų greitai ištraukti juos, kad rankos priprastų prie šio judesio. Aš persirengiau pirmas, paėmiau šviečiantį markerį ir nuėjau prie vandens. Pririšau markerį prie nendrių ir ruošiausi išplaukti, kai priėjo draugai. Greitai nusprendėm, kas į kurią pusę plaukia ir jau norėjau plaukti, kai pastebėjau, kad pamiršau užtaisiklį. Denas nubėgo į mašiną, nes dar nebuvo įlindęs į vandenį. Dar tuo metu prabėgo mintis - keista, iš pradžių vartai, dabar užtaisiklis... Na bet gerai, nesvarbu... Kol aš laukiau Deno, Zurab'as jau pašovė gerą lydeką, kažkur 5 kg. Ji stipriai susuko lyną ir Zurab liko su Denu jį išpainioti. Aš nuplaukiau į savo pusę, palei krantą.
Žuvies nebuvo. Kažkur po 10-15 min aš pamačiau mažą šamuką prie pat kranto, jis pasislėpė nišoje, kurią buvo padariusios bangos, mušdamos į krantą. Viskas aišku! Pagalvojau aš ir pradėjau atidžiai šukuoti tokias vietas. Yra! Šamas! Paėmiau! Nelabai didelis, 5-6 kg. Pavargau su juo, nes supainiojo lyną ir visą laiką bandė įkasti kaip koks šuo. Baimės jausmas nepalikdavo manęs, bet aš vis giniau nuo savęs durnas mintis, kurios vis tiek lindo į mano galvą.
Staiga pamatau, kad kažkas šviečia su prožektorium tiesiai prieš mane. Nusikeikiau. Pasirodo, tai Zurab. Jis "išėjo" į kitą krantą, o aš plaukiau toliau palei šį.
Dar šamas! Čia jau geras! Tai jau įdomu! Pašoviau! Kas tai, jopštararai? Ir vėl jis bando įkasti man ir toks jausmas, kad bando padaryti tai kuo stipriau. Nemalonu... Imu už žandikaulio, bandau pabaigti su peiliu, kad nesimuštų ant kukano. Neišeina, ilgai kankinuosi, vis dėl to pavyksta. Ant kukano... Sunkus velnias... Panašu, kad virš 10 kg...
Judu toliau. Visai nešalta, bet visas drebu. Baisu. Kas darosi? Negaliu suprasti, kodėl taip baisu. Dėl neaiškaus jaudulio jau apie 3 kartus spėju primyžti į kelnes.
Starkis. Geras, kaip tik į orkaitę tilptų. Šaunu! Dar vienas ir vėl pašaunu. Sušalau jau, rūkyt norisi. Laikas atgal. Žuvies daug, daugiau man ir nereikia. Vieną šamą atiduosiu, vieną pasiliksiu ir starkiais žmoną nudžiuginsiu. Galvoju, kaip gaminsiu...
Kas tai?! Ir vėl priekyje prožektorius! Kokio b...?! Kas ir vėl sugebėjo užplaukti į priekį?! Aš gi pirmas išplaukiau! Nieko nesuprantu. Vėl nusikeikiau... Tai Andrejus. Kaip jis atsidūrė čia? Nesuprantu... Andrejus nesiginčijo ir pasakė, kad plaukia į kitą krantą. Pasakau, kad nereikia, žuvies pašoviau užtektinai, man daugiau nereikia. Tuo labiau, kad šiek tiek sušalau ir noriu rūkyti. Andrejus pasakė, kad turi cigaretes su savim. Super! Sakau, kad tuoj priplauksiu prie jo, parūkysim ir aš grįžtu prie mašinos, man šiandien užtenka.
Iki Andrejaus apie 50 metrų, nedaugiau. Aš labai aiškiai matau jo prožektorių. Nuleidžiu galvą į vandenį ir plaukiu tiesiai prie jo. Padaręs kelis mostus (sunku, žuvys trukdo, didesnis šamas trukdo normaliai plaukti, geras egzempliorius), aš pakeliu galvą ir matau, kad praplaukiau toliau už Andrejaus kažkur 70 metrų. Kaip tai galėjo atsitikti? Variklio kaip ir neturiu, kaip aš galėjau praplaukti apie 100 metrų ir net nepastebėti? Viską nurašau ant "karbono" ir nuogo kostiumo, nors tai ir nerealu. Ar ne per daug sutapimų šią dieną? Na, nesvarbu galvoju... Vėl pasakau Andrejui, kad praplaukiau ir grįžtu prie jo. Šį kartą jau išneriu kaip tik prie jo. Iki Andrejaus apie 5-7 m, jis prie kranto ieško nišų, nes aš spėjau prieš tai perspėti, kur ieškoti. Manęs nemato. Atsistoju ant kojų ir su prožektorium pamosikuoju, kad jis pamatytų. Sakau, kad prieinu prie jo. Jis irgi atsistoja ant kojų ir nugara juda link kranto. Daug žolių, trukdo judėti. Kol jis juda nugara į krantą, sakau, kad pažiūrėtų, kokius gražuolius pašoviau šiandien. Andrejus atsako, kad prieičiau arčiau, nes nieko nemato. Aš judu irgi nugara į krantą link jo, lieka nedaugiau kaip 1,5 - 2 metrai. Matau prožektoriaus šviesą, kuri šviečia man į nugarą, kur ant kukano kabo laimikis...
Stiprus smūgis į nugarą! Maždaug taip, lyg iš visų jėgų trenktų plaktuku į juosmens sritį. Stiprus smūgis! Labai stiprus! Aš galvoju, kaip tai? Šamą blogai nuraminau? Ne, tikrai prisimenu, kad pribaigiau jį ir negalėjo jis taip stipriai... Aš ne pirmą kartą medžioklėje ir žinau, kaip kas daroma su žuvim ant kukano. Jokio skausmo, buvo smūgis ir viskas. Aš nuleidžiu akis į apačią ir mane apima siaubas. VISKAS! VISKAS! TAI GALAS! Matau, kaip iš pilvo matosi harpūnas, matau antgalį, antgaliovėliavėlę... Apima dar didesnis siaubas! Viduje kiekviena dalele mano kūno rėkia VISKAS! TAI GALAS! VISKAM! Ir aš pradedu rėkti, rėkiau taip, kaip niekada gyvenime, aš net negalėjau įsivaizduoti, kad taip įmanoma rėkti. Andrejus akimirksniu prieina, per sekundę atsuko antgalį ir pasakė Palauk, tuoj ištrauksiu!" Ne, Ne... NEGALIMA! NEGALIMA!" - rėkiau aš, bet jis manęs jau negirdėjo ir vienu stipriu mostu ištraukė harpūną. Tą pačią akimirką pasidarė silpna... Per rankas, kojas ir nugarą prabėgo milijonas šiurpuliukų, tą pačią sekundę neliko visai jėgų, pakirto kojas, aš nukritau... Andrejus pakėlė mane ant rankų ir pradėjo traukti į krantą. Krantas aukštas. Paėmęs už dešinės rankos, jis išvelka mane į krantą kartu su svoriais ir žuvim...
"Andrejau, tai viskas, pabaiga, aš ilgai nepratemsiu, jau nejaučiu kojų, trūksta oro, nepalik mano žmonos, vaikų, dabar tai tavo kryžius, vaikus ant kojų dabar tu statysi, būk vyras, nepalik jų".
Buvo labai sunku kalbėti... Andrejus nubėgo pagalbos...
Kvėpuoti dar sunkiau, kaip su pompa aš pumpuoju orą į save. Negaliu daugiau. Panašu, kad mirštu... Gaila, norėtųsi dar pagyventi... Nejaugi taip ir mirsiu... Baisu, labai baisu. Kvėpuoti jau neišeina, įkvepiu visai mažai oro. Susikaupiu ir įtraukiu kuo daugiau oro. Prisimenu, kad aš su liemene, ant jos peilis. Atsegu liemenę, nuimu nuo kairės rankos, guliu ant dešinio šono. Bandau pajudinti kojas, bet nejaučiu jų visai. Kvėpuoti vis tiek neišeina. Kažkaip nusimaunu pirštinę, paskui antrą. Vos pasiekiu peilį ir pjaunu kostiumą tiesiai ant savęs - per kaklą, smakrą. Visiškai nebijau įsipjauti. Nesvarbu, vis tiek dešimt minučių dar pratemsiu, ne daugiau... Jėgų vis mažiau, kvėpuoti jau beveik negaliu. Pavyko įpjauti kostiumą ties kaklu ir smakru. Šiek tiek palengvėjo. Pilve jaučiu slėgį, lyg norėtųsi į tualetą. Ble, tryda visiška suėmė. Galvoju:
"Blemba, reikia gi dar prieš mirtį apsišikti. Ai, na ir kas, vis tiek lavonus paskui plauna. Nepatogu, kaip plaus mano šūdą. Lavoną smirdantį veš... Ai, tiek to, tegul..."
Tryda liejasi kaip iš fontano ir dar, ir dar. Ble kas gi čia? Pagaliau suprantu - tai kraujas bėga tokiu tempu. Atsipalaiduoju, kraujas bėga dar stipriau, šiek tiek lengviau kvėpuoju - tai kraujas išbėgo iš vidaus ir plaučiams pasidarė lengviau pumpuoti orą. Labai norisi gyventi. Kaip gi aš paliksiu dukrelę, aš gi taip myliu ją! Kaip gi sūnus, kaip jis verks prie karsto, kaip aš, kai mirė mano tėvas, kai buvau dar labai jaunas?! Kaip žmona? Aš gi taip myliu ją! O kaip mama? Visai senutė jau, garantuotai neišlaikys, teks abu laidoti. Ne, negalima mirti, reikia laikytis... Tikrai negalima, gal spės dar draugai. Pats suprantu, kad tai nerealu - mes per toli nuo civilizacijos. Ne, nespės niekaip, nenuveš, kraujas bėga labai stipriai, jaučiu šilumą kostiume, kraujas karštas, visur jau išsiliejo... Bandau prisiminti, kaip melstis, bet gaunasi nekaip... Reikia laikytis, laikytis. Tiek, kiek galiu, reikia laikytis. Kodėl taip ilgai nieko nėra? Tikriausiai neranda manęs. Jeigu neras dabar, tikrai mirsiu. Kraujas liejasi, ilgai neištempsiu...
Prožektorius kažkur ant rankos buvo. Štai jis, dar dega. Susikaupiu iš visų jėgų ir bandau nu kreipti šviesos spindulį į viršų, gal pamatys. Kodėl taip ilgai niekas neateina?
"Serioga! Serioga!", kažkas rėkia labai toli. Ieško. Negali rasti, prožektoriaus nemato. Bandau rėkti, bet neišeina įkvėpti, nėra jėgų kvėpuoti. Tikriausiai jau išeinu. Nespėjo... Ne! Reikia laikytis! Karkuoju, gavosi prastenėti.
"Štai jis! Štai jis! Radom!"
Rado! Na ir gerai, nors atsisveikinsiu su draugais ir mirti bus ne taip baisu, kai kas nors šalia ir laiko už rankos.
"Vyrai, nepalikit žmonos su vaikais, padėkit jiems užaugti"
Sambrūzdis, kažkur tempia... Šalta, labai šalta. Aš vandeny, tempia dviese. Ten daug žolių, kaip jie eina... Tai Denisas ir Zurabas. Labai... labai šalta. Atsisveikinu su draugais, tuoj išeisiu, negaliu daugiau, viskas... Pakiša veidą i vandeni, labai šalta - grįžtu vėl.
"Sieras, ten nieko baisaus. Šiek tiek užkabino. Nebijok, viskas gerai! Išlauksim!"
Denas pastoviai kažką šneka, neduoda išeiti. Jo žodžiai visą laiką grąžina. Zurabas kažką sako. Gilu, plaukia laikydami ant rankų. Skausmas! Blemba koks skausmas! Laikykit užpakalį ir nugara! Labai skauda! Pradėjau jausti skausmą, gerai, reiškia dar gyvas... O gal? Gal spės? Reikia laikytis! Vyrai kažką sako, lyg savo žodžiais įpumpuoja gyvybę į mano kūną atgal, neduoda išeiti... Ble toks jausmas, kad jaučiu save žiūrėdamas iš šono. Mirštu blemba. Reikia laikytis. Pradeda kalbėti ir vėl lengviau, vėl skausmas...
Velnias, manyje juk skylės. Tuoj vanduo pateks į vidų. Ieškau skylės ant pilvo ir juosmens. Sukišu pirštus. Kraujas bėga vėl per apačią, blemba kiek gi gali būti to kraujo?! Turėjo seniai išbėgti visas...
Krantas. Atplaukėm. Kelia. Skausmas, šaltis, labai šalta, dar labiau skauda... Stasas laiko už rankų, jaučiu palengvėjimą, jaučiu kaip jo energija pereina man "Stas! Laikyk mano rankas! Nepaleisk!"
Blemba, ilgai jau laikausi, daug laiko praėjo. Ištvėriau. Reikia laikytis toliau. Jeigu atitempė iki kranto, turi ir iki ligoninės nuvežti... Reikia laikytis...
Neaišku iš kur atvažiavo "Niva". Paguldė į mašiną ant priekines ištiestos sėdynės. Pajudėjom...
Kraujas vis liejasi. Įdomu, kiek dar liko? Į galva lenda tikrai durnos mintys. Gaila, visą saloną žmogui sugadinsiu su savo krauju. Pasidarė šilta... Visiškai nebejaučiu skausmo... Pradėjau jausti rankas, kojas irgi. Geriau pasidarė. Šilta. Išeina kvėpuoti geriau. Stengiuosi kvėpuoti dar ramiau. Tikrai lengviau pasidarė. Bandau, kaip per treniruotes baseine, atjungti rankas, kojas, galvą, kad ne taip greitai išnaudočiau deguonį. Lyg ir išeina, pasidarė lengviau. Greičiausiai ištempsiu...
Štai ir greitoji laukia. Išneša iš "Nivos", guldo ant neštuvų ir į greitąją.
"Važiuok greitai! Stenkis per duobes nevažiuoti!", rėkia vairuotojui daktarė.
"Atsargiai", vėl rėkia.
Bando pastatyti lašelinę, bet venų neranda. Iš kur joms būti, jeigu kraujas jau vos ne visas išbėgo tikriausiai. Sako mano draugams, kad pjautų kostiumą. Stasas ir Zurabas šalia, tai gerai. Praktiškai nieko nematau, kokios šiltos daktarės rankos, ji laiko mane už rankos. Energija eina nuo jos į mano kūną, tiesiog jaučiu tai, stipriai jaučiu. Nusprendė pjauti kostiumą, Zurabas bando su žirklėm, bet nesigauna. Sako, kad geras kostiumas, net perpjaut nelengva. Kažką įleido su švirkštu, pasidarė dar lengviau. Vėl palengvėjo kvėpavimas. Per kūną išsiliejo šiluma. Reikia laikytis. Daktarė klausia apie vaikus, atsakau. Bandau įžiūrėti ją - labai graži moteris, panaši į angelą. O gal tikrai angelas...? Šviesa nuo jos akina. Negaliu jos pamatyti, beveik nieko nematau...
Atvažiavom į ligoninę. Su draugų pagalba išeina net ant kojų atsistoti, padarau pora žingsnių. Kraujo kostiume jau tiek, kad liejasi per kojines. Viskas, aš ant neštuvų, veža... Aplinkui daug žmonių. Zurabas šalia, tai padeda. Pagaliau perkirpo striukę. Bandau pakelti galvą ir atsimerkti. Noriu pamatyti skylę pilve. Matau. Aplinkui vien kraujas, iš skylės bėga kraujas. Kiek gi jo manyje? Viskas, jėgų nelieka. Tuoj "išeisiu". Traukia... Dar ir dar... Sugrįžtu. Tai Zurabas bando nuimti kelnes. Pavyksta. Didelė kraujo bala, viskas aplinkui kruvina. Pila ant manęs vandenį. Šalta, labai šalta, tiesiog beprotiškai. Visas drebu. Nenori užkloti. Aplinkui vien kraujas. Pagaliau su kažkuo užklojo. Atsijungiu...
Viskas... Tamsa...
Girdžiu, kažkas verkia. Akių atmerkti negaliu. Bandau dar kartą. Inna verkia. Miriau? Gyvas? Negaliu suprasti. Karste guliu? Negaliu suprasti... Ne, lygtai ne... Vamzdelis gerklėje labai storas, kažkas pypsi. Matyt, "ištraukė". Gyvas! Reiškia vis dėl to sugebėjau, gyvas! Nejau "neišėjau"? Ačiū Dievui! Gyvas! Ir vėl atsijungiu. Panašu, kad miegu...
Toliau jūs jau žinote viską. Na, beveik viską... Tai man pasakojo paskui Zurabas. Stasas ir Zurabas vaikščiojo koridoriuje, kol mane bandė ištraukti iš ano pasaulio. Po operacijos išeina daktaras:
"Jūsų draugas mirė..."
Stasas lėtai braukia su nugara sieną - kojos nelaiko, Zurabas neteko žado. Negali nieko pasakyti. Daktaras:
"Taip, jūsų draugas mirė, bet mes ji grąžinom..."
Tai buvo juokas suprantamas tik daktarams. Bičiuliai beveik be sąmonės, daktaras patenkintas - juokas pavyko.
Štai taip viskas įvyko. Atleiskit, kad taip ilgai tylėjom. Tardymo metu negalėjau nieko rašyti.
Trumpai. Kodėl įvyko šūvis? Viskas labai paprasta - Andrejus neiššovė harpūno ir šautuvas liko užtaisytas. Atsistojo iš vandens ir pašvietė į mane, kad pamatytų žuvį (prožektorius buvo pririštas prie šautuvo). Šautuvą laikė už vamzdžio. Tai buvo Cressi. Laikydamas už vamzdžio, kartu paspaudė ir įtemptą virvę. Šūvis...
--------------------------------------------
Taigi dar kartą - povandeninis šautuvas. Pagrindinis žodis čia ŠAUTUVAS!!! Nesvarbu, kas parašyta, ar ką mes sakom prieš tai - povandeninis ar ne, bet tai GINKLAS. Stenkimės nepamiršti apie tai nė vienai sekundei!!! Iki šiol man eina šiurpuliukai per nugarą, kai prisimenu vieną iš treniruočių baseine 2009 metais. Vienas iš mūsų klubiečių ką tik buvo nusipirkęs naują šautuvą "Kayuk". Išbandyti jį jis nusprendė baseine. Štai jis baseine, bando užtaisyti, neišeina... Šautuvas kažkodėl nefiksuoja harpūno. Išlipa, kažką bando daryti, vėl lipa. Užtaiso. Toliau scenos iš siaubo filmo - aplinkui stovi kokie 5-6 žmonės, jis su užtaisytu ginklu sukioja ranką į visas puses, bandydamas užvynioti liną. Aš kelis kartus patraukiu jo ranka taip, kad harpūnas žiūrėtu i dugną, mat jis negali atsigrožėti savo nauju žaisliuku ir vis pamiršta apie saugumą. Pereinu į kitą pusę, kad nestovėčiau tiesiai prieš harpūno galą, perspėju Welsh'ą ir kitus. Šautuvo šeimininkui eilinį kartą darau pastabą ir nuleidžiu jo ranką... Sakyčiau tą dieną tik stebuklas išgelbėjo visus nuo nelaimės.
Treniruotė 2011 m. varžybų dieną, iki varžybų lieka mažiau negu valanda laiko, visi skuba padaryti dar nors porą šūvių į taikinį. Nors buvo jau 1000 kartų kalbėta - vienas iššauna, tik tada kitas užtaiso ir plaukia prie taikinio, bet prie starto linijos apie 10 užtaisytų šautuvų laukia savo eilės plaukti prie taikinio. Kol vienas ruošiasi plaukti, kitas laikydamas jam į nugarą nutaikytą harpūną, užtaisinėja arbaletą. Visi stumdosi, lenda į priekį...
Mini varžybos Alauše 2008 metais, smagi diena, visi puikiai panardė, pašovė šiek tiek žuvies. Priplaukiu prie kranto, kur kalbasi du medžiotojai (irgi klubiečiai). Vienas stovi arčiau kranto, kitas pora metrų nuo jo, daugiau į gylį. Tas, kur arčiau kranto, su užtaisytu šautuvu bando parodyti kryptį, kur šiandien pamatė daugiausiai žuvies.
Ir taip toliau ir panašiai. Visi mes azarto metu kartais pamirštam, kad mūsų rankose ŠAUTUVAS. Ginklas, kuris gali ne tik sužaloti, bet ir atimti žmogaus gyvybę.
POVANDENINIAI MEDŽIOTOJAI IR NARDYMO AISTRUOLIAI - ČIA TIK DĖL MŪSŲ SVEIKATOS, BŪKIME PROTINGI, GALVOKIME, KĄ DAROM. KAI BŪNAM KARTU, NEBIJOKIM PASAKYTI VIENAS KITAM, JEIGU DRAUGAS DARO KAŽKĄ NE TAIP. TAI PADARYTI NEGĖDA, NEBIJOKIM PASIRODYTI IŠSIŠOKĖLIAIS - MES PADARYSIM PASTABĄ NE ŠIAIP IŠ NORO PASIRODYTI, KOKIE MES GUDRŪS IR DAUG ŽINANTYS, TIESIOG TOKIAIS SAVO VEIKSMAIS GALI BŪTI, KAD MES IŠGELBĖSIM MŪSŲ DRAUGO AR NET PAČIO SAVĘS GYVYBĘ!!!
P.S. Nesu ir pats šventas. Per savo netrumpą povandeninio medžiotojo karjerą ir pats kartais dariau klaidų. Nėra tarp mūsų šventų - kas neišlipdavo iš vandens į krantą su užtaisytu šautuvu, kas nebandė užtaisyti jį dar sausumoje? Bet mes visi tobulėjam, mokomės iš savo ir kitų klaidų. Tikrai nė vieno iš Jūsų nenorėjau pamokyti, todėl pažadu kad būsiu pirmas, kuris kitą kartą šimtą kartų pagalvosiu, kaip elgtis su užtaisytu šautuvu, ir pirmas padarysiu pastabą žmogui, neatsargiai žaidžiančiam su ginklu...
Alone Wolf 2012/02/12/ 21:48:53
Labai geras straipsnis. Privercia dar kart pamastyti, ka darome ne taip. Visu pirma - saugumas, o tada visa kita. Aciu, Dima, uz straipsni.
MeXaniC 2012/02/12/ 22:04:49
Žinoma pirmiausia ačiū Dievui, kad laimingai baigėsi. Neveltui visose ginklų šaudyklose instruktoriai nesibodi riktelti kelis riebius keiksmažodžius, kai kas nors kilsteli ar nukreipia ginklą nuo taikinių. Todėl būtinos tokios pastabos visiems, kad dar ir dar kartą įsikaltume į galvą, kad POVANDENINIS šautuvas yra labai pavojingas ginklas. Ačiū už straipsnį!
igoriokas_lt 2012/02/12/ 23:27:32
Tikrai pamokantis straipsnis. Seip skaiciau ji pries pora menesius www.podvoh.ru, bet nekaip nepresiverciaus isversti (saunuolis Spearfisher). Ir seip pastebejau ka padidejo tendencija nelaimingu stsitikimu PM. Labai daug medziotoju susizedzia nuo savu ar kolegu ginklu ar net zusta neapskaiciuodami savo galemybiu ypac prasidejus pirmam ledui.
Pasisaugokites zmones!!!! Ne viena medziokle ne kainuoja jusu sveikatos ir jo labiau givybes.
Fanas966 2012/02/13/ 06:35:03
Dima, aciu. Skaiciau irgi sia isotrija RU forumuose. Kokia ten energija vaikscioja...Gera. Tikra. Kaip sako Serioga, jeigu jau tiek praejo, vadinasi reikia tempti. Tikekimes greitu laiku skaitysim apie Inna ir kaip jis pats grizta i vandeni. Saugokim vieni kitus. Musu ne tiek ir daug.
rolis 2012/02/13/ 09:57:11
Istorija ir ziauri ir pamokanti! O visgi tiesos yra apie posaki, kad beda viena nevaiksto! Zmogus tik issikapste is mirties nagu ir se tau, dar viena nelaime zmonos liga.
Stiprus zmogus tas Sergejus Kubancas. Stiprybes jam ir jo zmonai.
p.s. Pasirodo tai tas pats Sergejus is Krasnodaro kuriam dar praeita pavasari pardaviau kajaka. Kiek teko susirasineti emailu tai labai konkretus ir bendraujantis zmogus!
tidass 2012/02/13/ 10:51:52
syki medziojau su kolega dviese.. plaukiau salia vieno nendryno, jis buvo nelabai platus, ~1.5m plocio, taciau pailgas. palei ji plaukiau is kaires puses, ir paciame nendryne pamaciau riebu karsi, svere virs 2kg(sumedziojom), taikausi, karsis ramus, guli ant dugno, matau kad laimikis jau 100% bus mano.. ir tik staiga - atlekia strele "kulka" is kitos nendryno puses, perveria karsi, ir lekia tiesiai i mane, viskas atrode tarsi suletintai, tik atrode kad visiskai bejegis pasitraukti i sona esu.. kliudo kaires rankos pirstus, kuriuse nieko nelaikiau, ir praeina tiesiai pro tarpupirsti - strele su didele jega tiesiog jauciau tarp pirstu, ir jauciau ta neapsakoma jausma, kaip centimetro, o gal net ir maziau atstumu nuo kuno daliu pralekia ji.. nuo pilvo streles skriejimo trajektorija buvo nutolusi max 15cm, nes ranka laikiau arti kuno. tai visgi ivikis, kurio nepamirsiu niekad.. tiesiog nendrynelis buvo per tankus, kad vienam kita matyti, nors pries ~4 minutes tikrai zinojau kad jis nuo manes uz ~40 metru
jusiukas 2012/02/13/ 12:03:33
Aciu Dima. Labai jaudinanti istorija, manau ne vienam tai bus pamoka. Nu pas Tida ne ka prastesnis pasakojimas, aciu dievui be kraujo..
ogis 2012/02/13/ 12:33:39
Labai geras straipsnis,jo tokiu klaidu darome daug ir tik po skaudziu nelaimiu susimastome.Aciu Dainiau tau uz toky darba
Zalias_Velnias 2012/02/14/ 07:36:58
Ne tik su ginklu ypatingai saugiai elgtis reikia, bet visgi ir but pasiruosus, kad tas atvejis betkam betkada gali nutikti.. Sio straipsnio vienas is svarbiu punktu buvo greita draugu pagalba. Manau be jos istorija butu tikrai kitaip pasibaigus. Tikrai reik but pagalvojus, ka darytum jei taip nutiktu.. Netgi siuo atveju ir strele ne istraukus, o palikus vietoje, greiciausiai situacija kurkas geresne butu buvus.
Tokie straipsniai tikrai atmerkia akis.. Tik daznas manau galvoja, kad tai gali atsitikti bet kam tik ne man..
Cirkulas 2012/02/14/ 07:44:23
Zalias Velnias - pritariu tau visais 200%. Siame straipsniuke parasyta nemazai klaidu ka kolegos padare noredami padeti savo draugui, greciausiai nebutu buve tiek bedu jei butu praeje pirmos pagalbos kursus. Galiu garantuoti is cia esanciu zmoniu mazai kas moketu suteikti tinkamai pirmaja pagalba, o ta reiktu moketi ne del saves, o del savo draugo.
Fanas966 2012/02/14/ 17:12:14
Dainiau, Velniau, gal verta parasyti apie tai sraipsni? Elementarius dalykus. Dabar kaip pasaket apie strele - tikrai susimasciau. Kogero pirma (instinktine) mintis - pasalinti strele. Kaip supratau to daryti negalima. Ok...Kas dar?
Cirkulas 2012/02/14/ 17:59:24
Labai daug niuansu Arturikai, klausimus galima kelti kaip elgtis reikejo siuo konkreciu atveju, del harpuno cia jau grubiausia klaida ka galima buvo padaryt. Jei pasove netycia - tai dar suprantama - o kai istrauke tycia tai jau didziule klaida, aisku jis turbut nezinojo ka daro, taciau nezinoti yra neatleistina niekam, kurie uzsiima panasia veikla.
Galima specialistams kelti daug klausimu del sio atvejo: del suzeistojo tranportavimo padeties, transportavimo per vandeni, ka daryti su kostiumu reikia, ka daryti su atvira kraujuojancia zaizda ir t.t. Zinoma siuo atveju draugai dare ka galejo ir kaip atrode geriausia.
Tai cia del sio konkretaus atvejo, atveju gali buti simtai ir apie juos reikia zinoti, pvz: ka daryti jei harpunas persautu plaucius, ar stubura, ka daryti jei prasidetu stiprus arterinis klaujavimas i isore ar i vidu ir t.t. Visus siuos niuansus reikia zinoti, kad esant reikalui butu galima isgelbeti zmogui gyvybe.
Jei Lietuvos povandeninkai noretu galima butu suorganizuoti kursus per renginius, taciau kai mes ta meginom kazkada daryti i tai buvo kitu skirta minimaliai demesio, taip kursai ir liko kaip mazai reikalingas dalykas.
Zalias_Velnias 2012/02/15/ 08:22:27
Mano nuomone kiekvienam, ne tik medziotojui, butinos siokios tokios zinios apie pirma pagalba. O medziotojam ypac apie gaivinima ir kraujo stabdyma. Toki seminara manau ugniagesiu ar greitosios pagalbos nariai geriausia pravestu, nes jie daugiausia surinke praktines patirties siuose dalykuose.
O konkreciu atveju (Neesu stiprus siuose reikaluose bet..) draugai tikrai saunuoliai del greito darbo, taciau, kadangi po ivykio kurkas lengviau mastyti ka darytum kitaip, jie padare mano akimis dvi dideles klaidas. Na zinoma neskaitant suvio. Kiek man zinoma - i zmogaus kuna ismigus betkokiam didesniam svetimkuniui (Strele, peilis, armatura ir t.t.) grieztai nerekomenduojama jo traukti lauk, nes jis jau budamas vietoje pats atlieka sioki toki kraujo stabdymo vaidmeni. Istraukus ji kraujavimas tik pastiprinamas. Todel svetimkuni palikti ten kur yra. Jei yra galimybe uztikrinti, kad jis minimaliai judetu ir dar papildomai aplink ji aptvarstyti. Na o jeigu jau istraukta, tai jokiu budu nepalikti kraujuojancios zaizdos - pjaut lauk kostiuma ir paskirt keleta minuciu kiek imanoma stabdyt kraujavima. Kaip rase veliau pats autorius - viena rimciausiu bedu buvo didelis kraujo netekimas. Na, o sutvarscius jau kuo skubiau vezti profesionalams. Kaip buvo pamineta - greitoji jau lauke pakeliui. Del transportavimo vandenyje - mano galva geras sprendimas. juk visi zinom kaip gerai pluduriuoja naras su kostiumu be svoriu. O be to buvo pamineta, kad krantas buvo pakankamai status, tai bandant i ji uzkelt butu tikriausiai dar daugiau zalos. Del zaizdos transportavimo i kranta metu nesijaudinciau tiek. Va tiek pamastymu.. na ir issipleciau Kaip ir minejau - lengva kalbet kai ne pats tuose ivykiuose dalyvauji.
Linkiu kad niekam is musu taip nenutiktu.
Cirkulas 2012/02/15/ 08:55:55
Forume yra tema "pirmos pagalbos konspektelis" ieskokit temoje "Nardymas ir sveikata". Ten nemazai info yra sia tema, kas primirse galit atsviezinti zinias
SpecElistas 2012/02/15/ 14:36:20
Baugu pagalvojus ka tuo metu turejo jausti tiek nukentejusysi tiek tas kurio klaida prie to privede...
Richi 2012/02/15/ 22:14:35
Turiu tokį pasiūlymą, atsiprašau jei nuskambės arogantiškai ar panašiai - siūlau mažiausiai karta metuose, per visuotini klubo nariu , svečių, draugų,šeimos narių susiburimą (geriau jei per kiekvieną susiburimą) priminti visiems kaip "tėve musu..." apie tai, kad visi turime įsigyje po viena ar net kelis mirtį nešančius ginklus ir turim elgtis su jais lygiai taip pat kaip su "parakiniais" ginklais ir jei neįsisąmoninsim kiekvienas saugaus elgesio taisykles, tai tada lieka tik laiko klausimas, kada tavo ginklas atneš tragedija. Kiekvienas ginkluotas naras turi nepamiršti, kad jo užtaisytas ginklas gali iššauti bet kuria sekunde - todėl kiekviena sekunde turi buti tikras, kad niekas del to nenukentės.
Tomasas 2012/02/16/ 14:42:02
Priminti.... o gal būtų logiška, pravesti interaktyvią pirmosios pagalbos pamokėlę? "Skenduolio gaivinimas, kraujo stabdymas, nukentėjusiojo transportavimas"
Nejau neatsiras tarp mūsų ar mūsų antrų pusių medikų, kad pravestų 1val trukmės pamokėlę paskaitą? Gamtoje ant pievelės?
Aivaras M 2012/02/16/ 20:52:53
Va cia tai kale straispnis..
tracs 2012/02/17/ 10:02:11
Pritariu Tomasui, vasa per susiburima butinai reikia pravesti tokia pamokele, pravesti ir tada kekvieno paklausti ka isimine, ar tikrai klause, na kaip ir kekvienuose mokymuose, taip teisiu laikymo kursai, tiek ginklui kursai, visur pravedami panasus mokymai.
Aivaras M 2012/02/17/ 17:37:12
Butinai. Cia gi ginklas, toks kuri gali isigyti kekvienas, o saugiai elgtis atmintine suveikia nevisiems. Kursai reikalingi, ir i galva isikalt taip kaip ir track sako, per raudona vaziuot negalima, o su ginklu mums raudona spalva yra zmogus. As net pasiruoses raudona raisti uzsiristi ant kostiumo, kad visiems butu matoma draudziama spalva. Aisku is sono juokingai gal atrodytume kaip nynzes, bet manau jei ir atsirastu uzsimirsusiu, su uztaisytu ginklu krante, kaip mat raistis primintu.
Cirkulas 2012/02/17/ 17:41:50
Galima tuos kursus suorganizuoti pries klubo neriam taures varzybas (vasara). Tik tada reiktu rinktis keliomis valandomis anksciau.
marius 2012/02/17/ 20:51:42
Aivaras M rinkis kita spalva,nes raudona spalva nuo 3m gylio prapuola.O del pamokeliu "skenduolio gaivinimas,pirmos pagalbos suteikimas'' ir t.t reikia tik noro turet suzinot .Informacijos pilnas netas,normaliose knygose apie nardima pirmoj vietoj viska apraso kaip gaivint.cia man atrodo tik nelabai noro turit...
Mikis 2012/02/21/ 14:43:57
Na tikrai nesigailiu kad perskaiciau visa straipsni iki galo, aciu uz ji labai . As tai turiu praktiko ssu ginklu esu pats medziotojas tai niekados nei taisau virsuje nei nukreipineju bet visa straipsni skaitydamas mintis sukosi apie mano PM kompanjona kuris belenkaip elgiasi ir kiek kartu besakes jis kaip sakant neima i galva reikes ta straipsni priversti ji perskaityti.
SvOrIs 2012/02/22/ 11:07:15
Galiu pasakyti is patirties klaidas darome visi... teko ir man paciam per neapdairuma suklysti iki dabar atsimenu ir daznai pagalvoju kad jau senai galejau guleti po velena
o buvo taip medziojau ungurius ir nukrito lastas dumble as ji bandziau paimti o sautuva paleidau visai pamirses kad neissoviau
kai pakilau i virsu sautuvas buvo pasisukes i mane shake i tarpuaki tiesiai ziurejo tai dar karta irodo kad atsargumas ir situaciojos numatymas turi buti pirmoje vietoje negalima neapdairiai neapgalvotai elgtis
neapgalvota pvz galiu taip pat is savo karjeros pateikti
Karta as ir kolega Andriuxa medziojome ungurius ejosi gerai tik va viena pasoviau taip kad vos vos laikesi tai pamates kolega sako istiesk shake dasausiu na kaip tare taip ir padare gerai kad ne i ranka man bet zodziu moralas toks, kad vaikai nebandykite to pakartoti
rimas25 2012/03/23/ 00:37:52
****** net apsiverkiau
atsiprasau uz keiksmazodi
zebai11 2022/07/07/ 17:25:51 kuršių mariose galima povandeninė žvejyba?
GintarasGVE 2022/04/15/ 12:55:55 12. Povandeninė žvejyba leidžiama Baltijos jūros priekrantėje, išskyrus rekreacines zonas. Kas gali paaiškinti, kur prasideda ir kur baigiasi rekreacinė zona pajūryje?
GintarasGVE 2022/04/15/ 12:54:08 Gal kas radote galimybių užsiimti povandenine medžiokle vakarų lietuvos dalyje?
GintarasGVE 2022/04/15/ 12:53:58 Gal kas radote galimybių užsiimti povandenine medžiokle vakarų lietuvos dalyje?
doncas 2020/07/17/ 00:03:34 Sveiki. Gal kam didelės dėžės šaldytiems trofėjams, kas į Norgę važinėja. Polistirolas, išorė 118× 78× 78,5 cm. Sienelė 8 cm. Dangtis irgi 8 cm storio. Kaunas. 20 pinigų.
tai visgi ivikis, kurio nepamirsiu niekad.. tiesiog nendrynelis buvo per tankus, kad vienam kita matyti, nors pries ~4 minutes tikrai zinojau kad jis nuo manes uz ~40 metru
Kaip ir minejau - lengva kalbet kai ne pats tuose ivykiuose dalyvauji.
belenkaip elgiasi ir kiek kartu besakes jis kaip sakant neima i galva reikes ta straipsni priversti ji perskaityti.
tai dar karta irodo kad atsargumas ir situaciojos numatymas turi buti pirmoje vietoje negalima neapdairiai neapgalvotai elgtis 
tai pamates kolega sako istiesk shake dasausiu na kaip tare taip ir padare 
