Ignalinos AE kanalas
Parašyta Cirkulas 2008/09/15/ 21:41:25
Iganalinos AE kanalas
Kaip tarėm, taip padarėm: šeštadienio ankstyvą rytą, smėklius, spearfisher ir aš susikrovėm daiktus į mašiną ir išvykom link Ignalinos atominės elektrinės. Tai buvo unikali galimybė išbandyti Ignalinos atominės elektrinės kanalą, kadangi šiuo metu elektrinės darbas sustabdytas ir turbinos išjungtos. Elektrinės darbas sustabdomas kasmet profilaktiniam remontui. Srovė labai maža, todėl ir matomumas geras, apie 2 metrus. Kito karto teks laukti iki kitų metų, kadangi elektrinę ketina paleisti jau rugsėjo 16 dieną.
Visagine prie mūsų prisijungė igoriokas_lt. Komanda pilna, belieka tik tikėtis, kad pavyks susitarti su pasieniečiais ir elektrinės apsauga.
Po trumpo dialogo su apsaugos budėtoju leidimas duotas. Aš rašau tik taip, kad atrodo, jog leidimus ten dalina į kairę ir į dešinę, taip tikrai nėra. Jei trumpai, tai galioja tenai auksinė taisyklė: Taisyklės yra taisyklės!. Norint gauti leidimus, reikia pateikti savo duomenis, automobilio duomenis ir laukti kelias, o gal net keliolika dienų. Beveik visą laiką, kol nardėme, buvom prižiūrimi apsaugos ir patikėkit tikrai ne dėl to, kad jie pergyveno, kad mums kas nors nutiks...
Ties kanalu pilna perspėjamų ženklų: maudytis ir žvejoti draudžiama. Tačiau mes būsim atsargūs, pasakėm vienas kitam ir vienas po kito lindom į vandenį.
Šiame kanale yra padaryti du kriokliai. Pagrindinis, kur vanduo išteka iš turbinų, ir už kelių šimtų metrų antras. Antras yra mažesnis. Mes medžiojome tiek vienoje antro krioklio pusėje, tiek kitoje pusėje. Vienoje pusėje gyliai mažesni - nuo 1,5 iki 4 metrų. Kitoje pusėje gyliai kur kas didesni.
Pirmas kroklys
Antras krioklys
Vandens temperatūra kanale pasaka, +17 C. Palyginimui, šiuo metu Drūkščių ežero vandens temperatūra +13 C. Na, o lauke termometras rodė viso labo +7 C.
Galiu pasakyti tik tiek, kad šie žodžiai ne iš piršto laužti, nes dugnas vietomis verčiantis tave stabtelti ir atsargiau irtis į priekį. Suversti blokai, akmenys, armatūros srypai ir t.t. Prie viso to prisideda srovė, nors šiuo metu ji yra nedidelė, bet vis tiek srovė.
Pirmas mano įspūdis: o matomumas geras, tačiau iki tol, kol perplaukiau kanalą iš vieno iki kito galo, visada jaučiau nejaukumą viduje, kadangi nežinau, kas bus už 2 metrų. Tačiau medžiotojo inkstinktas ir smalsumas vedė tolyn. O plaukiant vis arčiau pagrindinio krioklio tylą ir ramybę blaškydavo krentančio vandens garsas. Kai pasiekiau kitą kanalo galą, tik tada leidau sau visiškai atsipalaiduoti, nerimas dingo. Tokia medžioklė man buvo pirmą kartą, keistas jausmas, žuvies gausa, neįprastos sąlygos darė šią medžioklę tokią, apie kurią sunku papasakoti. Karts nuo karto pakilus į paviršių, šalia krentančio vandens, norėdavosi iš to keisto jausmo šūktelti... Ech, žodžiu, noriu atgal į kanalą!!!
Smėkliui labai patiko medžioklė kanale: mums tiesiog labai pasisekė, kad gavom leidimus į Iganalinos AE teritoriją, aišku, galima medžioti ne tik kanale ir nebūtinai prie AE, juk ežeras didelis. Tačiau šiuo metu ežere žuvies nėra tiek daug, ežeras seklus, žuvis gerai pasislėpus, todėl kanalas buvo pati geriausia vieta žuviai tokiu metų laiku. Su malonumu mielai grįščiau į kanalą dar sykį.
Spearfiseriui kaip suprantu ši medžioklė paliko tiek įspūdžių, kad jam ir dabar ramybės neduoda mintis apie kanalą: pirmas panėrimas, matomumas apie 2 - 2.5 metro. Ant dugno nedidelis sluoksnis žolių, o dugnas - kietas betonas. Gylio ir ne perdaug apie 2.5 - 3 metrai. Smėklius priekyje, paskui aš, o iš galo Cirkulas ir Igoriokas. Visi nardom, grožimės povandeniniu pasauliu ir, aišku, ieškom žuvies. Štai ir pirmi ešeriukai, pora linukų. Bet aš nusiteikęs rimtai! Rankoje turiu "Zelinka" su "kulka" - ešeriukai ir linukai šiandien - ne mano žuvis...
Jau net negalėčiau pasakyti, kiek laiko praėjo, gal 15 min, o gal ir pusė valandos. Aš eilinį kartą paneriu ir plaukiu palei pat dugną. Vėl ešeriukai, aukštos žolės ir staiga... kas čia? Matomumo ribose matau, kaip į mane plaukia solidūs šešėliai, jau suprantu, kad tai žuvys, dar sekundė ir matau, kad tai karpių būrys. Bet ir jie mane pamato. Staigus 180' posūkis ir visas būrys plaukia jau nuo manęs. Priimu sprendimą neskubėti, nešaudyti bet kur, kad neišbaidyti karpių dar labiau. Darau dar ir dar panėrimus, ieškau savo karpių, bet nesiseka. Staiga netoli manęs, kažkur už 30 metrų, girdžiu šuvį. Suprantu, kad tai Smėklius šovė. Deja, pakeliu galva virš vandens ir matau nepatenkintą Dainiaus veidą: - "didelis karpių būrys pabėgo!" Gaila, bet ką darysi, reikia ieškoti. Tik spėjau pagalvoti apie tai ir panerti, kai matau vėl artėjančius prie manęs šešėlius. Šį kartą stengiuosi viską daryti tyliai, neskubu. Dar sekundė ir šūvis...Iš pradžių net nesuprantu: pataikiau? Ne? Bet ritė, besisukanti nemažu greičiu nepalieka abejonių. YRA!!! Greitai, nekildamas į viršų bandau nuplaukti iki pašauto karpio, jis jau pavargęs. Dar truputį ir aš paimu jį už žiaunų. Palyginus nedidelis, bet pašautas tokiom sąlygom, kad atrodo tikrai solidus laimikis. Nežinau, kaip paaiškinti tą reiškinį, bet turėtumėt suprasti: kai aplinkui viskas atrodo labai galingai, prie vandens stovi perspėjančios apie pavojų lentelės, o po vandeniu matai nežmoniškos jėgos išplautą ir sulaužytą betoną, iš kurio kyšo armatūra, tavo grobis atrodo tau...hmm kaip gi čia pasakyti? Ne, nedidesnis negu yra, bet ...na, gal suprasit, ką noriu pasakyti
Negalim pasigirti, kad pašovėm daug žuvies, bet matėm tikrai daug ir labai įvairių dydžių. Užduotis buvo ne pašauti kuo daugiau žuvies, o perlaužti save, nepabijoti milžiniskų jėgų ir pabūti su šauniu kolektyvu. Ir mes tą užduotį įveikėm. 10 su pliusu!
P.S. Esu tikras, kad aš dar ten grįšiu. Ir laimikis bus jau daug solidesnis.
Buvom labai nustebinti žuvies gausos, nuo ešeriukų, karosų, lynų iki mūsų tikslo karpių. Dar labiau nustebom, kai tame kanale aptikom labai gražių ungurių, kurių buvo nuo sliekiukų iki riešo storio ungurių. Tačiau unguriais tik pasigrožėjom, kadangi visi buvome pasiruošę susitikimui su karpiu ir buvome užsidėję kulkas. Tiesa, karpių didelių nematėm, plaukiojo būriais karpiokai po 2-3 kg. Labai daug mažų karpiukų, reiškiasi, jie ten veisiasi, nuo visai mažiukų iki paaugusių.
Igoriokui ši medžioklė taip pat paliko teigiamą įspūdį: noriu pasakyti, kad tai buvo pati įdomiausia ir daugiausiai patirties man davusi medžioklė. Daug dalykų per šią medžioklę buvau daręs pirmą kartą. Pavyzdžiui, pirmą kartą pamačiau karpį po vandeniu, pirmą kartą medžiojau tokioje ekstremalioje aplinkoje, pirmą kartą buvau matęs tokį milžinišką ungurį ir į jį šovęs ir nesvarbu, kad antgalį teks išmesti! Labai malonu buvo nardyti su daugiau patirties turinčiais žmonėmis, kurie išsakydavo pastabas, nurodydavo klaidas ir patarinėjo, kaip jų išvengti. Todėl sakau Spearfisheriui, Cirkului ir Smėkliui - AČIŪ! Ir laukiu dar kartą atvykstant į svečius!"
Na, ir pabaigai parodysiu, kaip atrodys kanalas po rugsėjo 16-osios, kai bus įjungtos turbinos. Vietiniai kalba, kad ir tokioje srovėje sėkmingai medžioja. Ir medžioja ne šiaip sau, bet yra matę, kai traukia į krantą karpius po 15 ir daugiau kilogramų. Tiesą sakant, aš abejoju, ar drįsčiau lįsti į vandenį tokiu metu. Na, nebent, kai ežerus sukaustys ledas ir prasidės ligos šalutinis poveikis dėl medžioklės trūkumo
Pirmas krioklys
Antras kriolys
Straipsnį rašė: Cirkulas, Spearfisher, Smeklius, Igoriokas_lt
Povandeninės medžioklės klubas,
povandeninė medžioklė.