Stacionari rūkykla Parašyta Spearfisher 2009/11/19/ 15:03:10 Sveiki visi! Štai ir ilgai žadėtas straipsnis apie mūsų rūkyklą. Noriu atsiprašyti visų, kam ilgą laiką žadėjau paruošti šį straipsnį ir vis nerasdavau laiko šios idėjos įgyvendinimui.
Aš jau daug metų rūkau žuvį pats, stacionarioje rūkykloje, išeidavo puikiai patikdavo man, mano šeimai, pažįstamiems ir draugams, bet visą laiką buvo vienas bet Aš niekada neturėjau savo rūkyklos ir važinėjau pas savo draugą į jo sodybą. Aišku, tai buvo puiki proga eilinį kartą išvažiuoti į užmiestį, pabūti su draugais, nueiti į pirtelę, išsimaudyti po pirties prūde Bet norėjosi turėti būtent savo rūkyklą, kuri būtų padaryta taip, kaip patinka būtent man, kur galėčiau ištaisyti visus minusus, kurie buvo mano draugo rūkykloje ir pan. Bet, žinot, kaip tai būna vis svajoji, svajoji, bet kol turi vietą, kur nuvažiuoti ir išrūkyti, tai tingi pradėti naują darbą, tuo labiau, kad tai užima nemažai laiko ir pastangų norint padaryti tikrai kokybiškai.
Viskas išsisprendė savaime, kai kelis kartus išrūkiau žuvį mūsų klubo nariams. Jiems patiko, o aš papasakojau apie svajonę turėti savo rūkyklą Cirkului. Jis pasiūlė savo pagalbą dėl medžiagų ir darbo jėgos, o iš mano pusės buvo patirtis ir kaimo plotas pastatyti rūkyklą. Ir prasidėjo darbas
Pirma, mes nuvažiavom pas Cirkulo tėvą, kuris davė mums didelę geležinę dėžę, kuri ilgą laiką tarnavo jam kaip visokio šlamšto sandėliukas. Tai buvo gera pradžia, bet ji neatitiko visų reikalavimų, kuriuos aš kėliau jai, t.y. jinai buvo nepakankamai gili ir turėjo nereikalingų pertvarų. Todėl mes nujovėm galinę sienelę ir Dainiaus tėvas privirino mums iš šonų ir viršuje papildomas geležines juostos. Dabar rūkykla buvo pakankamai aukšta ir plati.
Cirkulas, kaip ir žadėjo, padėjo darbais...
Video palyginimui...
Kai buvo paruoštas geležinis karkasas, mes iš visų pusių pritvirtinom impregnuotas medžio drožlių plokštes. Tai buvo padaryta tam, kad rūkykla gerai laikytų šilumą, nes metalas dėl savo savybių, kaip žinot, greitai atiduoda šilumą. Nors stogelis nėra būtinas, bet, kad būtų gražiau, mes padarėm ji, o vėliau apkalėm skarda gavosi labai gražiai.
Nors aprašymas užima nedaug laiko, patikėkit, tai buvo sunkus ir nelabai greitas darbas. Bet mes darėm sau, o ne kaimynui, todėl stengėmės viską daryti sąžiningai.
Rūkyklos viduje mes pritvirtinom skersinius, ant kurių dėsim specialiai paruoštus pagaliukus, kur ir kabinsim žuvį.
O taip pat apačioje pritvirtinom tinklelį tam, kad jeigu nukristų žuvis, ji liktų ant groteliu, o nenukristų ant žemės.
Kai viskas buvo padaryta, mes padarėm paskutinį darbą įtaisėm normalų užraktą, spyną su raktais, kad rūkyklą galima būtų uždaryti kai nesinaudojam ir kaimo gyventojams nešautų į galvą kvaila mintis pasinaudoti ja, kol mūsų nėra. Štai ir viskas: kraunam rūkyklą, vamzdį, plytas, betono blokus ir kt. į priekabą ir judam link Vilniaus į mano kaimą. Kelias ne trumpas, apie 250km, o priekaba pakrauta dvigubai daugiau, negu leidžiama, todėl laukia ilga kelione...
Štai mes ir vietoje. Čia prie mūsų prisijungia ir Welshas. Darbą pradedam nuo to, kad iškasam negilią duobutę, kur palei visą perimetrą dedam betono blokus, kurie atliks pamatų funkciją. Kol Cirkulas daro pamatus rūkyklai, aš darau pečių, kur kūrensim malkas, o Welshas dažo rūkyklą specialiu impregnatorium, kad apsaugoti ją nuo lietaus ir kitų oro poveikių.
Dedam vamzdį nuo pečiuko iki pamatų. Pamatus keliam nuo žemės dėl kelių priežasčių: mediena neturės tiesioginio kontakto su žeme, rūkykla bus aukštesnė ir pagaliau vamzdis gulės ne lygiai, o turės šiokį tokį kampą, kad būtų gera trauka.
Kai šitie darbai buvo padaryti, mes nusprendėm užkurti pečiuką ir pažiūrėti, ar yra trauka.
Štai ir pirmas dūmelis
Mums patinka mūsų darbas
Toliau mes turėjom ne visai lengvą užduotį užkelti rūkyklą ant pamatų, o svoris jos tikrai nemažas. Padėjom po viena plytą ant kiekvieno kampo, paėmėm dvi ilgas lentas, padėjom ant plytų, prispaudėm vieną lentų galą prie žemės ir užstūmėm rūkyklą ant pamatų. Paskui įsėmėm lentos ir rūkykla liko stovėti ant keturių plytų.
Tokį tarpą tarp pamatų ir rūkyklos mes padarėm ne šiaip sau, o tai buvo viena mūsų plano dalis mes sugalvojom taip padaryti tam, kad rūkyklos nepavogtų. Betono blokai turi tuščias nišas, o rūkykla apačioje turi pagrindą, ant kurio stovi rūkykla (metalo juostą, kuri eina palei visą rūkyklos perimetrą).
Mes paėmėm tvirtos vielos, prisukom ją per skyles rūkyklos apačioje ir laisvus galus nukreipėm į tuščias blokų nišas. Kai viskas buvo padaryta, užpylėm visas nišas su cementu, dar uždėjom nemažai mišinio ant pamatų ir tada išėmėm plytas iš po rūkyklos. Rūkykla sėdo ant pamatų, išspaudė mišinio likučius ir pilnai paslėpė vielos gabalus. Tokiu būdu mes apsaugojom savo rūkyklą, kad nebūtų galima taip paprastai nuimti ją nuo pamatų ir išnešti/išvežti.
Štai ir viskas mūsų rūkykla pastatyta!
Nepamiršom ir apie termometrą, padarėm jį nuimamą. Tarp kitko, kad gerai išrūkyti žuvį, būtinas termometras arba jūsų patirtis turi būti tiek gera, kad jūs galėtumėt kiekvieną kartą nuspėti, kokia temperatūra yra viduje.
Toliau pagal planą buvo visų dažų ir kitų medžiagų išdeginimas iš rūkyklos. Tam mes užkūrėm ugnį ir palaipsniui pakėlėm temperatūrą virš 120C. Palaikydami tokią aukštą temperatūrą ilgą laiką, mes išdeginom viską, kas galėjo pakenkti geram žuvies skoniui ir supratom, kad mūsų rūkykla turės labai mažas malkų sąnaudas, nes LABAI GERAI laiko šilumą. Tiesa, dūmų iš pradžių buvo tiek, kad labai bijojom, jog kokie kaimynai neiškviestų gaisrininkų.
Bet galutinis variantas buvo tiesiog puikus!!!
Ir štai pagaliau atėjo diena, kai mes atvažiavom į kaimą išrūkyti bandomąją partiją žuvies. Kadangi reikėjo išsiaiškinti, kurioje rūkyklos vietoje būna karščiausia zona, kur šalčiausia ir pan., mes pakabinom žuvį taip, kad rūkymo metu galima būtų tai suprasti, t.y. maždaug vienodo dydžio ungurius mes pakabinom į kiekvieną rūkyklos kampą, per vidurį, o kitą žuvį paskirstėm po visą rūkyklą, kad vėliau būtų galima pareguliuoti specialiai tam skirtą skydą, kuris paskirsto šilumą iš vamzdžio tolygiai.
O Welshas saugojo savo pagautus su meškere ešerius...
Rūkykla gavosi labai talpi, labai gerai laikanti šilumą, vienu žodžiu, tokia, kokią aš ir įsivaizdavau, kad turi būti mano rūkykla.
Paskutinis žvilgsnis prieš uždarant rūkyklos duris...
O štai ir gatava produkcija:
SKANAUS...
Povandeninės medžioklės klubas NERIAM, povandeninė medžioklė.Straipsnį rašė: Spearfisher
