Vėgeles gruodžio 15-sausio 15 d.,
lydekasvasario 1-balandžio 20 d.,
sterkus kovo 1-gegužės 20 d.,
kiršlius kovo 1-gegužės 15 d.,
salačiusbalandžio 1-gegužės 15 d.,
žiobriusgegužės 15-birželio 15 d.,
otusgegužės 1-liepos 31 d.,
upėtakiusspalio 1-gruodžio 31 d.,
sykusspalio 1-gruodžio 31 d.
Medžioti galima čia...
Medžioklė melduose
MELDŲ TEMA MEDŽIOKLĖ МAŽUOSE GYLIUOSE
Taip, žinoma, normalūs didvyriai turi pakilti virš savęs. Nerti giliau ir ilgiau, kovoti su tėkme ir dideliais vandens telkinių plotais, šaudyti dideliais šautuvais dideles žuvis ir išnerti į krantą, perskrosdami galingu kūnu didžiules bangas. Tačiau tarp žygdarbių reikia ir atsipalaiduoti, pailsėti. Bet ir būti didvyriu kartais atsibosta. Gerai paprasčiausiai ramiai paplaukioti savo malonumui, o tuo pačiu ir žuvis pašaudyti. Bendrai be jokio ekstrymo. Juk gi būsimi didvyriai turi kažkur kažkaip pradėti savo karjerą. Ir ne visada žygdarbiams galima rasti tinkamų vandens telkinių. Taigi, tokių priežasčių užsiimti povandenine medžiokle sekliame vandenyje pakankamai. O kur rasti žuvies, tarkim, sekliame vandenyje? Žinoma, ten, kur ji gali pasislėpti. Ir čia tam labai tinkamas sąlygas siūlo vandens ir pusiau vandens augalijos platūs sąžalynai. Yra tokių vandens telkinių ir medžioklės sąlygų, kai žuvų, išskyrus pakrančių meldynus, ir nerasi. Taigi šiandien mes pakalbėsim apie taip vadinamą ,,meldynų medžioklę.
Čia norėtųsi sudėlioti taškus ant ,,i. Perfrazuojant visiems žinomo Ostapo Benderio, paklausime: ,,Kas yra, draugai, meldai, draugai, jo tankumynai? "Griežtai kalbant, dauguma ne tik povandeninių medžiotojų, bet ir kiti paprastai painioja skirtingus augalus ir meldu vadina visai kitą augalą - švendrą. Atpažinti švendrą yra labai lengva, jį botanikoje vadina žiedynkočiu, jis turi didelę ir storą cigaro formą- juodos arba tamsiai rudos spalvos. Beje, ieškoti žuvų švendro sąžalynuose - nedėkingas reikalas. Jis paprastai auga sekliame vandenyje, platūs daugiausia augalai yra išsidėstę vienas prie kito labai glaustai ir ,,šliaužioti" tarp jų beveik neįmanoma. Įdomi savo dydžu (mano nuomone) žuvis praktiškai ten neplaukia. Nors, jei švendras auga tokiomis kurtinomis ir tarp jų yra daugiau - mažiau gilūs praėjimai, tai per juos, kaip per takus gali judėti padori žuvis (pavyzdžiui, karpis). O jei švendras auga ant šlaito, kurio dugnas stačiai leidžiasi žemyn, tai žuvys dažnai plaukia prie augalų sienelės pasiknaisioti tarp stambių švendro šaknų.
Tikras meldas tai visai kitas augalas. Jo lapai siauresni ir, skirtingai nuo švendro, kurio lapai auga nuo paties pagrindo ir eina nuo stiebo į įvairų aukštį. O svarbiausia, jo žiedynas yra visai kitoks. Meldai auga giliau, augalai apačioje pakankamai dažnai negausūs, ir per jų sąžalynus, laukus ir takus jau galima, kaip sakoma, pašliaužioti. Kitas, išoriškai panašus į meldus, bet iš tiesų priklauso visai kitai augalų šeimai - nendrė. Skirtingai nuo meldų, kurių aukštis retai viršija tris metrus, nendrės gali pasiekti šešis metrus. Tas, kuris nors kartą buvo pietiniuose mūsų šalies regionuose - Astrachanėje, Rostove, Kubanėje, tikrai turbūt prisimena jos tankumynus, taip vadinamus didžiulius laukus, kurie kartais užpildo visus gėlo ir nesūraus vandens seklius vandens telkinius. Pagal jų ištisines ,,sienas" visada yra dirbtiniai ir natūralūs nutekėjimai ir kanalai į taip vadinamas Volgos deltos atšakas ir kitas vietas. Nendrės auga ne tik sekliame vandenyje, gylis iki apačios nuo jų šaknų iki vandens paviršiaus gali pasiekti 2 -2, 5 metrų. Tokiose vietose būna labai įdomu medžioti. Be aukščiau paminėtų, verta paminėti dar vieną pusiau vandens augalą, kurio susikaupimuose reikėtų periodiškai ieškoti žuvies. Tai asiūklis, vienas iš seniausių augalų mūsų planetoje. Tankumynais jo masiško augimo vietos nepavadinsi, lapų beveik neturi, jis retai pakyla iš vandens daugiau nei pusė metro, bet ir gylis ten nedidelis, iki vieno metro. Tačiau ten taip pat žuvys užplaukia, ypač pačioje vasaros pradžioje.
Štai tokie pagrindiniai botanikos personažai yra būtina, bet nepakankama sąlyga tikrai "meldų medžioklei". Dabar verta pakalbėti apie tai, kaip ir kur tuose pačiuose tankumynuose ieškoti žuvies kitos šio veiksmo dalyvių grupės. Dėl "meldų" grupės augalų daugiausia vandens telkinių pakrantėse susidaro sąžalynai, ir plačia juosta tęsiasi palei pakrantę. Nors, jei gylis leidžia, jie gali augti ir toliau nuo kranto, o tai praktiškai visiškai užpildo seklų vandens telkinį, įskaitant net ir didelius. Beje, tokiuose didžiuliuose sąžalynuose, kuriuose yra laukymės ir latakai su atviru vandeniu, labai lengva pasiklysti, ypač apsiniaukusią dieną, taigi, tuo labiau, jei ant kranto nėra gerai matomų orientyrų, kaip, aukštų medžių ar telegrafo stulpų. Tai reikia prisiminti! Einant latakų ir lagūnų sistema į tokį labirintą, galima paprasčiausiai pamiršti kelią atgal, ir tada išsiropšti atgal per daugybę augalų praktiškai neįmanoma. Todėl aš patariu visiems gerai įsiminti orientyrus krante arba įsmeigti kartu su ,,startu" aukštą lazdą su spalvotu skuduru arba plastikiniu paketu ant galo.
Kokius žuvų paieškos variantus galima pritaikyti meldų medžioklėje? Pirmiausia, žinoma, stebėti augalų ir atviro vandens sienas. Lėtai, atidžiai judant paviršiumi (arba jei leidžia gylis, tai po vandeniu), galima aptikti žuvį, kuri plaukioja išilgai sienos, būna prie sąžalyno arba giliau sąžalyne. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti užtvankoms, lagūnoms ar išskirtiniams iškyšuliams, kuriuos suformuoja augalų sienų vingiai. Esant pakankamam gyliui ir ,,stiebų" retumui yra verta leistis gilyn, į pačią meldų miško tankmę. Reikia tik sustoti vienoje vietoje, ypač ten, kur šiek tiek rečiau, yra kokia prošvaistė arba prataka, kur žuvys gali plaukioti. O jei nejudant palaukti, net sulaikius kvėpavimą, išgąsdinta žuvis gali po tam tikro laiko priartėti prie šūvio atstumo. Čia kartais būna patogu nusileisti į dugną, nes apačioje meldų ar nendrių stiebeliai pliki, be lapų, todėl toliau matosi. Ypatingą dėmesį reikia skirti taip vadinamiems ,,stogams - dideliems pernykščių ir ankstesnių metų žuvusių augalų stiebų susikaupimams ant paviršiaus, kurie susipindami sudaro tankią masę, kartais net būna gana stori ir užima didelį plotą. Ten susiplaka dumbliai ant viršaus netgi gali augti žolė, ir tai yra puikus prieglobstis žuvims. Ypač mėgsta tokias tamsesnes vietas šamai ir karosai su sazanais. Iš tikrųjų, apžiūrėti meldų-nendrių ,,stogus reikia labai atsargiai, nes neturint patrties galima patekti į ,,negerą" situaciją su nelaimingomis pasekmėmis. Taigi, jei jūs nepasitikite savo jėgomis, blogai suprantate, kur ir kaip galima išnerti, lįsti po tamsios tankios erdvės ,,stogu bet kuriuo atveju nereikia. Geriausia, nardant pakraščiu, kurį tai laiką reikia atidžiau įsižiūrėti į tamsą, laukti, kada akys prisitaikys prie šviesos trūkumo. Ir jūs būtinai ką nors pamatysite! Galima, žinoma, panaudoti žibintą.
Medžiodami melduose, atsiminkite paprastą taisyklę: kuo giliau, tuo geriau. Tai geriau ieškoti tankumynų, kurie auga giliau nei kiti esantys netoliese. Stambios žuvys, iš tikro, mėgsta pakankamai pagal jų dydį erdvę, ir ne tik stambios. Tiesa, žuvys pavasarį gali nuplaukti į seklesnes vietas, todėl kad vanduo labiau ir greičiau įšyla. Atsižvelgiant į tai, orientacinė medžioklė asiūklio tankumynuose, kuri daugiausiai produktyvi pavasarį ir vasaros pradžioje, kai karšiai ir lynai aktyviai ten plaukia. O apskritai, žuvis, kuri patenka į meldų medžioklės vėrinį gana įvairi. Tai ir karosas, ir lynas, ir karšis ir lydeka. Jau nekalbant apie ,,smulkmę" kuoją su ešeriu. Tačiau deltoje tos smulkmės egzemplioriai, išdykaujantys nendrėse, gali pasiekti rekordinių dydžių - raudė sverianti iki 1 kg ten ne fantastika. Kaip jūs supratote, ir šamas ir sazanas (tuose vandens telkiniuose, kur jų tikrai yra) taip pat mėgsta nendrių tankumynus. O štai sterkų ar šapalų ten paprastai nebūna. Vieną kartą aš net pašoviau melduose ungurį. Taigi ,,meldų medžioklė" gali padovanoti užsispyrusiam ir sėkmingam medžiotojui pakankamai priežasčių džiaugsmui. ,,Meldų medžioklė", mano nuomone, tai yra nekoks vaikų darželis pradedantiesiems, kur jie dar neišmoko gerai pasinerti ir plaukti, ieškoti laimikio sportiškesnėse sąlygose, gali gana komfortiškose sąlygose patobulinti savo įgūdžius ir periodiškai pašaudyti žuvis.
Kaip jūs supratote, sąlygos, kuriose vyksta meldų medžioklė, nereikalauja iš medžiotojo įgūdžio pasinerti ir plaukti toli ir giliai. Tuo pačiu metu medžioklės suspaustos sąlygos suteikia jai tam tikrą specifiką. Visa tai pateikia tam tikrus reikalavimus naudojamai įrangai. Ir apie tai mes, žinoma, taip pat pakalbėsime. Pradėsime iš eilės.
ĮRANGA
Hidrokostiumas ir kitas neoprenas
Akivaizdu, kad, be savo pagrindinės paskirties užkirsti kelią šilumos praradimui, meldų medžioklės metu didelį vaidmenį suvaidina kostiumas, galintis apsaugoti žmogų nuo galimų susižalojimų į kietas bei aštrias augalų dalis. Šiuo atveju ir pats kostiumas turi išlikti sveikas, todėl pageidautina naudoti hidrokostiumus, kurie pasiūti iš tankaus, atsparaus įplėšimams audinio. Žinoma, jei jūs medžiojate melduose nuolat, tai joks kostiumas ilgai neišlaikys, todėl nuolatiniai ,,meldų medžioklės" medžiotojai ant įprasto kostiumo apsivelka specialią apsauginę ,,aprangą" iš audinio. Kai kurie naudoja įprastinius nailoninius arba pagamintas iš kito pluošto kelnes ir striukę su kamufliažu taip vadinamus žvejo ar medžiotojo kostiumus. Beje, kamufliažas taip pat gali prisidėti prie sėkmingos medžioklės melduose, todėl verta atkreipti dėmesį į hidrokostiumus, kurie padengti maskuojančia danga, ypač rudai-žaliais tonais. Kadangi rankomis tenka atsiremti į dugną ir griebtis už augalų stiebų ir lapų, tai geriau mūvėti pirštines, kurių delnai ir pirštai padengti tankia danga, pavyzdžiui, kevlaro. O galima užsimauti paprasto audinio apsaugines pirštines, skirtas ūkiniams darbams. Gerai, kad ir kojinių apačios būtų padengtos tankiu audiniu, kitаip, lendant į krantą per nendrių ir meldų tankumyną,jos jau bus netinkamos. Čia tiks naro guminiai batai, nes ilgi pelekai melduose visai nebūtini ir galima naudoti trumpus, ir net su atviru kulnu. Jie trumpi, su patvariomis gumininėmis mentėmis, neblogai irkluoja, ir todėl ne tik naujokams, bet ir patyrusiems medžiotojams ankštose augalų tankumynuose su jais bus patogu manevruoti. Neverta pamiršti, kad atviro kulno pelekų dirželiai gali savaime atsisegti, kai užkliūna už augalų lapų ir stiebų. Taigi, meldų medžioklei puikiai tinka patys paprasčiausi vidutinio ilgio pelekai, skirti povandeninio plaukimo užsiėmimams, svarbiausia kad būtų tinkamo dydžio kaliošai pagal kojines.
Kaukės
Pradedant kalbėti apie kaukes, prisiminsime tai, kad gylis melduose gali būti nedidelis, todėl kaukės apimtis tikrai neturi reikšmės. O štai geriau turėti maksimalų matymo kampą, todėl vienstiklės kaukės su dideliu ,,iliuminatoriumi dažniausiai naudojamos šiam medžioklės tipui. Žinoma, turi suveikti ir protas - kaukės išoriniai gabaritai neturėtų būti per dideli, nes kitaip ji nuolat klius už augalų ir net gali nukristi nuo veido. Tie, kurie dėl kokių nors sumetimų nenori arba negali naudoti vienstikles kaukes, įskaitant žmones, kuriems sutrikęs regėjimas, gali peržiūrėti pakankamai didelį dvistiklių kaukių variantų skaičių su didele apžvalga kai kuriose iš jų yra įmontuoti dioptrinial stiklai.
Vamzdeliai
Vamzdelis, esantis kartu su kauke, taip pat turi tam tikras ypatybes. Kadangi jis visada kabinsis už stiebų, būtina, kad jis būtų lankstus, nes kitaip jis nuolat ,,kris" iš burnos. Tokius lanksčius vamzdelius gamina pakankamai daug Firmų. Galima naudoti vamzdelius, kurie yra gofruoti tarp plastikinio ,,vamzdelio" ir kandiklio. Tiesa, gofruoti vamzdeliai yra paprastai su apatiniu vožtuvu, kuris kvėpuojant leidžia orą į išorę ir burbuliuoja, t.y. gąsdina žuvis. Taigi ieškokite gofruotų vamzdelių be apatinio vožtuvo. Išskyrus lankstumą, meldų medžioklei, ko gero, vienas iš nedaugelio atvejų, kai vamzdeliui gali prireikti kito vožtuvo - viršutinio, trukdančio išeiti orui pasinėrus. Suprantama, kad burbuliuojantys burbuliukai leidžiantis į vandenį gąsdina žuvis, o esant mažam gyliui tai ypač. Kai kurios užsienio firmos gamina gana sėkmingas šio tipo konstrukcijas, bet tarp mūsų viršutinio vožtuvo fanatiškų šalininkų iki šiol geriausiu laikomas Vinogradovo vožtuvas. Jei pasirausti sostinės parduotuvėse, tai kartais galima rasti prekyboje. Vožtuvai turi minusų, ypač jie pasireiškia tose vietose, kur daug smulkių dulkių, šiukšlių augalų dalelių. Jos papuola po vožtuvu, ir jis negali normaliai funkcionuoti. Aš vožtuvo medžioklėje niekada nenaudoju, paprasčiausiai prieš nerdamas ištraukiu vamzdelį iš burnos, tada oras neburbuliuoja. Bet, ir vėl reikalinga praktika.
Svoriai
Nepaisant to, kad kai kurie medžioja labai sekliose vietose be svorio diržo, jis vis tik reikalingas. Pirmiausia, tenka periodiškai nerti, antra, triukas bе diržo nеtikras medžiotojas, tai kаip inspektorius be dryžuotos lazdelės. Į ką reikia atkreipti dėmesį? Pradžioje, žinoma, į sagtį, kuri neturėtų atsisegti vos tik užkliuvusi už meldų, ir neturėtų būti kyšančių kabliukų ir kabių karabinų ir vėrinių sukabinimui. Svoriai geriau turėtų būto aptakių formų, nes jie gali užkibti už augmenijos. Kai kurie ,,meldynų specialistai uždeda ant svorio diržo specialiai pasiūtą straublio formos medžiaginį apvalkalą. Geras variantas meldų medžioklei (ir ne tik) specialiai pripučiama Rafailo Maksumovo pasunkinta liemenė. Svoriai joje įsprausti į specialias kišenėles, juos galima greitai įdėti arba išimti. Plūduriavimą galima lengvai reguliuoti tiesiogiai medžioklės proceso metu, pučiant ar išleidžiant orą per specialų vožtuvą. Pavyzdžiui, kad nešliaužtum ant pilvo dugnu, orą galima papūsti, o pereinant į gilesnę vietą atleisti. Oro papūtimu galima taip pat iš anksto kompensuoti kostiumo prigludimą neriant į gylį- staiga jums atsibos kapstytis po meldynus ir jūs keliausite į medžioklę po to paties vandens telkinio duobes ir ištakas? Be to, liemenę galima reguliuoti pagal medžiotojo dydį ir pageidaujamą vietą.
Prie pasunkinto diržo paprastai pritvirtinamas kukanas, kuris lengvai gali užsikabinti už išsikišusių trumpų stiebų, todėl jis turėtų priglusti prie juosmens. Geriausias variantas suvynioti nereikalingą ilgį į artimiausio svorio sagtį. Iš tikrųjų, kukanas neturėtų laisvai judėnti, būtina jį kaip nors pritvirtinti, pavyzdžiui, paprasčiausiai prie diržo guminiu vamzdeliu. Geriausiai kukanui naudoti stiprią didelio skersmens 6-8 mm nailono virvę, nes kitaip nuo jos nutrūks ne tik mažos, bet ir kai kurios didesnės žuvys. Beje, žuvis su didelėmis žiaunornis (šamą, lydeką) reikia pakabinti ant kukano virvę praleidžiant per du žandikaulius iš karto, kitaip, išsižiodama žuvis nuolat kabinsis už žolės. Tinkamų kukanų pramonėje negaminama, bet amatininkų gamyba (kartais gana tinkamos kokybės) pasiūlo mums kai kuriuos Vinogradovo ar Afoniko sistemos tinkamus pavyzdžius
Šautuvai.
Na, ir apie svarbiausia šautuvus. Iš tikrųjų, trumpi šautuvai su geru šūviu turės meldų medžioklėje akivaizdų pranašumą. Pirmiausia tai, žinoma, pneumatika. Čia yra du variantai: importuojami pneumatiniai su galine rankena ir ,,mūsų" su vidurine. Suprantama, kad vidurinė patogiau, tuo labiau, kad šaudant melduose iš arti tikslumas nevaidina svarbaus vaidmens. Čia įdomus mažasis šautuvas ,,Kajuk" su maksimaliai iškišta į priekį rankena, bet ir standartiniai trumpo dydžio,,Kajuk" tinka taip pat. Kitos panašios mūsų pneumatikos parduotuvėse nerasi. Tipiškas meldų importinės pneumatikos dydis 40 cm. Čia pateikiamas labai platus pasirinkimas. Tai, pavyzdžiui, Cressi SL, O.ME.R. Tem pest, Mares Sten ir kiti. Galima naudoti pneumatinius vos didesnio ilgio 50 cm. Meldų medžioklėje gali būti naudingas šūvio reguliatorius nesinori kankintis, į susipynusias šaknis įstrigusį su visu kvailumu žeberklą. Naudoti daugiadantį antgalį stiebų susipynimo sąlygomis beveik neįmanoma, todėl teks apsukti viendantį. Pagal šį planą ,,arbaletininkams" paprasčiau guminių ginklų tikslumas aukštesnis. Ir nors tokio pat ilgio arbaletai silpnesni už pneumatinius, melduose sėkmingai naudojami ir jie. Tuo labiau, kad galima įdėti antrą templę. Čia, kaip sakoma, pats patogiausias variantas yra Demka AMI-II 45 сm trumpas, bet gana galingas arbaletukas. Yra О.МЕ.R. аrbaletas Сауmаn Cave taip pat 45 cm ilgio. Kitos firmos išleidžia priimtinus normaliai medžioklei trumpus ,,guminukus šiek tiek ilgesnius: 50-60 cm. Tai gali būti ,,Buša, ,,Оmеr, ,,Маres, ,Pikasso. Tipiški atstovai- Beushat Arka Competitioп arba O.ME.R. Excalibur 2000, išleidžiami ir 50 cm ilgio. Siekiant sustiprinti kovą pageidautina įdėti antrą (dažniausiai žiedinę) templę. Kas įdomu, melduose, turint tam tikru įgūdžių, galima sėkmingai naudoti ir didesnio dydžio arbaletą. Aš, pavyzdžiui, deltoje dažnai medžioju su 75 cm arbaletu. Jeigu jį imti nuo galvos, apimant vamzdį su templėmis, tai galima lėtai prasiskverbti per nendryną, bet jei priekyje pamatei gerą žuvį, tai paprasčiau prakišti prie jos ilgą galingą arbaletą per ištiestą ranką, nei lįsti pačiam per tankumynus galima ją išgąsdinti. Na, čia kiekvienas turi savo mėgiamus būdus ir pakvailiojimus.Tuo ir baigiu pasakojimą apie meldų medžioklę, o pati medžioklė, tikiuosi, dar tik prasideda.
VANDENS TELKINIAI
Žvalgybos grožis yra tai, kad iš anksto nežinai, koks tavęs laukia finalas. Kokia išvada pergalės triumfas arba sėkmės fiasko? Intriga išlieka iki galo. Kaip tik nauja ir nepažinta sužadina mūsų smalsumą, įkvėpdama ,,žygdarbiams. Viliojami daugybe pagundų, besiblaškantys tarp norų ir galimybių, kankinami spėlionių ir abejonių, analizuodami geriausio pasirinkimo prieštaringos informacijos skausmingus ieškojimus, linkstame rytinių krypčių naudai. Šias upes gerai žino aktyvūs medžiotojai ir žvejai, bet mes jų dar neištyrėme, ir tai yra pagrindinis argumentas.
Legendos, perduodamos iš lūpų į lūpas apie nepakeliamus šamus, sazanus ir Pary Cny ir Mokši sterkus, seniai neduoda mums ramybės, bet patikrinti juos visus kažkaip tai juk ne laisvalaikis. Begalinis srautas buitinių rūpesčių ir problemų nuskandina mus kasdieniame gyvenime ir neša audringame sraute pro saleles su tikru pilnaverčiu gyvenimu. Jei laiku neišplauksi ir nepriimsi ryžtingų veiksmų, gali praplaukti pro šias oazes, vėliau suprasdamas, kad praradai ne tik laimę, bet ir pats save. Iškėlę šitą dogmą į kampo viršų, nusprendžiame veikti. Darbas užblokavo visą deguonį, todėl savaitgalį godžiai su degančiu noru griebėmės greičiau ir kuo daugiau sužinoti apie šias upes.
Tinkamu man laiku pasirodo nelabai patogus Sergejui (giminaičiui) ir draugams- narams, taigi dėl to leidžiuosi į solo kelionę. Karštą šeštadienio dieną, pasiėmęs savo naują ,,Sanką (Ekšen-Sports) buvusį kovų draugą medžiotoją Liešievo (jis gi ,,Barzda). Pusiaudienį mes pajudame į rytus. Riazanėje prie mūsų prisijungia mano brolis Jevgenijus, aistringas žvejas. Viskam ir dėl visko turime dalį šeštadienio ir sekmadienio, apie kokią nors žvalgybą negali būti ir kalbos, tik konkreti gerai žinoma vieta. Pasinaudodami draugiška Igorio Solomatino rekomendacija (medžiotojas su 20 metų stažu), iš karto laikau kursą į Aglomazovo žemiau Jambirno, Cne. Tik 21 val. atsiduriame vietoje. Prie užtvankos ir prie krantų minios žvejų. Mums matant vienas iš jų ištraukia nedidelį šamiuką. Geras ženklas! Po to, kai mes įsikūrėme neužimtoje jaukioje pievelėje, aš einu pas žvejus, budinčius prie užtvankos, sužinoti kas ir kaip. Turbūt dėl to daugelis pasakotojų ir rašytojų buvo prisiekę žvejai ir medžiotojai, o žvejai, savo ruožtu, beveik visi turi kūrybos dovaną, šis bruožas juos sugiminiuoja ir suartina, nubraukdamas aiškią ribą. Taigi ir šį kartą išgirdau eilinę, žavingą savo siužetu, pasaką apie didžiulius šamus, gyvenančius po užtvankos mediniais paklotais. Bet, kaip sakoma, ,,pasakoje - melas, ir užuomina, geriems bičiuliams pamoka", todėl informaciją ,,įsidedu į galvą." Staiga tarp fluorescencinių žvejybos plūdžių pastebiu būdingą povandeninį žibinto spindesį. Čia gi ant paviršiaus išplaukia ir išlenda povandeninis medžiotojas. Susipažinome. Vaikinas iš Tambovo. Iš jo gaunu daugiau teisingos ir objektyvios informacijos apie vandenis. Tuo tarpu, iš tikro jau temo. Po paros budėjimo ir šešių valandų važiavimo per kamščius man galutinai išsikrovė baterija. Bet, iš kitos pusės, ne miegoti aš čia atvažiavau 370 km. Didžiulės valios pastangomis teko man įsisprausti į hidrokostiumą ir pasinerti į vandenį. Gudrūs karosai, tarsi jausdami, kad šiandien aš ne kovotojas, akiplėšiškai nardė prieš mano nosį, mikliai pasprukdami nuo šūvių. Prasikankinęs apie valandą ir vos neužmigęs sekliame vandenyje melduose, plaukiu į krantą. Na, kas tai per medžioklė karosams juokas. Kitą rytą pailsėjęs ir žvalus einu tiesiai prie užtvankos. Vanduo krenta per viršutinį barą iš dviejų metrų aukščio ant medinio pakloto, paskandinto kokiame nors gylyje. Jis tęsiasi per visą užtvanką ir yra 15 metrų pločio. Erdvė po paklotu tai didžiulė ola. Po šituo skydu ir turėjo būti mano medžioklė. Vanduo bėgdamas per skydą burbuliuoja ir putoja. Bet po paklotu vandens srovė aprimsta ir sudaro pasipriešinimą. Skaidrumas žemas 1,3 metro, bet tarpuose tarp lentų matosi gerai. Po skydu karaliauja tiršta prietema. Rąstinė pakloto konstrukcija yra komfortiška prieglobstis žuvims, nuolat prieš akis šmėžuoja kuojos, ešeriai ir karšiai.
Vieno panirimo metu tarp rąstų pastebiu padorios lydekos uodegą. Nelaukusi, kol aš išsivyniosiu ginklą, ji įlindo giliai po skydu ir tapo man nepasiekiama. Pakvėpavęs, vėl einu į vandenį, šiek tiek persikeliu į upės vidurį. Pastebiu sterką ir sėkmingai šaunu į jį. Tuo metu iš miglos triukšmingai atplaukia šamas kokių septynių kilogramų ir, patenkinęs savo smalsumą, taip pat neskubėdamas ištirpsta olos prieblandoje. Dėl nuolatinės kovos su srove pasidaro karšta, periodiškai tenka įleisti į kostiumą vandens. Panašiai nuo upės vidurio ir iki dešiniojo kranto po skydu darosi sekliau. Smėlio sangrūdos pasiekia sąrantos apatinius rastus. Šioje vietoje aš nušaunu tris mažus šamiukus ir dvi lydekas iki 2 kg. Bet rimtos žuvies taip man ir nepasitaikė. Toli giliai po skydu lįsti neišdrįsau - dėl matomumo stokos ir per stiprios srovės. Nors tikrai gali būti, kad prie pačios užtvankos, po paklotu yra daug rimtesnių egzempliorių. Išėjęs iš stovyklos, sužinojau iš vietinio gyventojo, dirbančio naru, kad po Sasovo ir Jambirno tiltu gyvena šamai gigantai. Ką gi, šitą informaciją galima patikrinti.
Daugiau nei po savaitės pasitaiko retas atvejas, kai niekas negali atidėti kelionės. Kruopščiai apsirūpinę informacija ir viskuo, kas reikalinga 4 - dienų žygiui, po pusiaudienio mes pradedame savo ,,veržimąsi į rytus". Ekspedicijoje dalyvauja: ,,Giminaitis (Sergeij), ,,Sadko (Aš), ,,Javor (Vladimir), Anton (mano sūnėnas). Tuo pačiu šiek tiek aplenkdami grafiką iš Rybinsko lekia Aleksiurič (Alekseij Oročko) ir Nikolajevič (Susanin). Susitikę Riazanės autokelio žiede, tęsiame kelionę kartu. Sustoję ant Para upės tilto įsitikiname, kad šansų šioje upėje ką nors pamatyti tokie, kaip pamatyti savo nosį. Toliau turėtų būti Cna. Nusprendėme pradėti kovos veiksmus nuo jos vidutinės tėkmės Rysli rajone, nes pagal mūsų paskaičiavimus, didesnė tikimybė ten rasti skaidrų vandenį. Jau visai leidžiantis saulei atvykstame į nurodytą vietą ir pastatome palapines. Renginių tvarkaraštis: vakaras ir naktis poilsis. Sekanti diena: medžioklės vietų ir trofėjų aktyvi paieška.
Rytą pradedame tyrinėti nužiūrėtą upės plotą. Skaidrumas ne didesnis kaip 1,5 metro, žolių sąžalynuose iki 2-2,5 metro. Dugnas padengtas didelėmis išvartomis, net rąstais, išilgai abiejų krantų vandens lelijų sąžalynai. Gyliai nedideli, iki 3-4metrų. Bendrai upė ir jos apylinkės pateikė teigiamą įspūdį. Matosi, kad upė dar neužteršta ir žuvies yra. Bet, panardę po porą valandų, nieko tinkamo nerandame. Aš nušoviau visai nedidelį šamiuką ir šapalą sriubai. Štai ir visa žuvis... Papietavę ir sutvarkę stovyklą, vykstame ieškoti geriausių vietų. ,,Užsikabinę kalbomis su vienu iš vietinių, sužinome, kad yra įdomūs duburiai žemiau Zielionovo Bora su giliomis duobėmis ir užvartomis.
Persikeliame į dešinį upės krantą ir be vargo randame vieną iš plačiųjų duobių upės vingyje. Bet štai tik skaidrumas kelia mums susirūpinimą. Vėlgi kuriame stovyklą gražiame ir patogiame iškyšulyje. Džiugina, kad beveik nėra žmonių. Kol statėme palapines ir įsikūrėme, jau ir vakarėjo. Aš užsimetu kostiumą ir einu į žvalgybą. Nusileidžiu į vandenį, darau žingsnį ir krentu į duobę. Įtraukęs oro, neriu, kad apžiūrėčiau, kur aš įpuoliau. Iš karto dugnas nuo kranto nutrūksta ir krenta žemyn vertikalia siena. Šešių metrų gylyje siena daro laiptelį ir vėl leidžiasi stačiu kampu. Taip ir nenuniręs iki dugno šiuo nirimu, išplaukiu palei sieną. Joje pilna vėžių urvų, bet pačių vėžių juose aš nepastebėjau. Kas mane iš karto nuvylė, tai labai prastas matomumas - apie metrą. Pakeičiu ,,Liumen- B" su LED galvute į paprastą, nes diodų šviesa atsispindi nuo suspensijos ir neprasiskverbia į vandens tūrį. Šį kartą aš nusileidau panašiai į 10 metrų gylį, tačiau nepasiekiau dugno, o tik priartėjau prie tos sienos dalies, kur ji pereina į nuožulnų suvertimą. Tokiose gelmėse kažkodėl - tai buvo gana miglota, ir aš nusprendžiau, kad man nėra ką čia veikti. Išnardęs duobę pagal jos kraštą ir nesutikęs nei vienos būtybės, plaukiu į krantą. Aš nedrįsau visiškoje migloje pasinerti į patį nežinomo gylio duobės centrą. Vaikinai po mano žvalgybos nutyko ir atkimšo karčiąją...
Besileidžiančios saulės spinduliuose vakaras buvo nepaprastai geras. Stovykloje viešpatavo idilė, kiekvienas buvo kažkuo užsiėmęs. Alekseij su Nikolajičiu, sudėlioję meškeres ir spiningus žvejojo. Išvirė košę ir, privaišinę ja vietą, užmetė dugnines meškeres. Visa tai malonu buvo stebėti. Jų darbas virė nuolat kažkas skambėjo, burbuliavo, inkštė ir į vandenį keikėsi. Alekseij periodiškai traukė iš vandens įvairių dydžių kuojas ir karšius. Nikolajič pats neskubėdamas vaikščiojo aplink ir pūsdamas valtį, viltingai ištarė: ,,Ša, Liocha, visko bus". Tačiau toliau šito reikalas taip ir nepajudėjo. Aš ir Javor ruošėme vakarienę. Garnyrui kepėme bulves, o pagrindinis karštas patiekalas tai naujas patiekalas ekspromtu, daug svogūnų, patroškintų su troškinta kiauliena, pomidorų padažu, majonezu ir įvairiais prieskoniais. Vovka labai tinkamai pakrikštijo šitą viralą ,, kriuksiu. Išoriškai jis tikrai panašus į ,,kriukalą, bet skonis, aš jums pasakysiu, gavosi nenusakomas. Giminaitis blaškėsi dešimties metrų sūkuryje su alaus buteliais, pririštais ant virvės, kad atvėsintų juos artėjančiai vakarienei. Bet ne visada jis išimdavo iš vandens butelį atgal, ir tuščia virvės kilpa Sergejų siutino, o mes jam grasinome fizinėmis pastabomis. Antonas, įvyniojęs bulves į foliją kepė jas ant ugnies, arba, tiksliau, vertė į anglis... Kitas rytas vėl prasidėjo nuo stovyklos sutvarkymo ir persikėlimo į naują vietą. Surinkę už save ir ,,už tą vaikiną" visas šiukšles, keičiame dislokaciją. Sergejui paskambino Ilja (Palyč) ir pranešė, kad jis su savo draugu išvažiavo iš Maskvos ir yra pasirengę prisijungti prie ,,veržimosi". Pažymime kirtimo tašką į Jambirno.
Gaila, kad nėra skaidrumo, nes vietos yra labai įdomios, nesinori jų palikti. O viskas dėl nenormalaus oro, kuris be ceremonijų koreguoja mus supantį pasaulį ir priverčia su juo skaitytis pačią motiną gamtą. Čia jau suveikia dėsningumo principas (jis gi domino), vienas seka po kito. Nuspėti, kaip iškris kortos sudėtinga. Bet galima. Pavyzdžiui, didelis karpis paprastai eina į aktyvų nerštą, kada pradeda susidaryti rugių varpos (maždaug 7 - 10 birželio), tai reiškia, kad vanduo yra gerai įšilęs, ir jie būriais plaukia į seklumas santuokų linksmybėms. Bet kadangi buvo drėgni ir lietingi orai nuo birželio pradžios iki vidurio, karpių šeimynos nusprendė su vestuvėmis šiemet palaukti. Na, o tie, kurie vis tik išdrįso pratęsti žuvų gentį neršia seklumose, bet jų laukia kitas išpuolis - sausra. Lietūs birželio pabaigoje pasikeitė rekordiškais karščiais. Seklumos greitai išdžiūvo, ir ikrai prapuolė. Žuvims nelaimė žvejams skausmas.
Greitai pasiekę Jambirno, apsistojame po tiltu ant dešiniojo upės kranto. Vanduo buvo toks drumzlinas, kaip ir kelios dešimtys kilometrų aukščiau pagal tėkmę. Vandenyje yra balkšvos spalvos suspensija. Po tilto atramomis randame kiaurymines nišas. Kruopščiai apžiūrime kiekvieną kampą, bet nepastebime, kad būtų žuvų. Paskambinę Palyčiui, nukreipiame jį į Aglamazovą, patys judame ta pačia kryptimi. Atvykęs į laukymę, kur aš turėjau progą sustoti prieš dešimt dienų, aš pastebėjau dramatišką pasikeitimą. Deginantis karštis šiek tiek daugiau nei per savaitę išdegino visą žolę. Nuolat atvažiuojančios-išvažiuojančios besimaudančių ir žvejų mašinos pavertė jaukią aikštelę į negyvą dulkiną automobilių stovėjimo aikštelę. Visur mėtosi tušti buteliai ir maišeliai nuo bulvių traškučių. Pasirinkę tinkamesnę vietą ir apšvarinę aikštelę, iškrauname savo bagažą. Panašiai 14 val. atvažiuoja Palyč ir Sergeij. Bendravimas su draugais tai, žinoma, gerai, bet nepakeliamas karštis priverčia mus, kaip galima greičiau lįsti į vandenį. Apsirengus neoprenu po negailestingai deginančia saule atrodo mums tai, kaip iškreipta mazochizmo forma. Sunkiai prasiskverbę per minią kaškaldakų (mažų vandens paukščių, pelkių vištelių, laukių, labai judrių, dažnai gyvenančių didelėmis kolonijomis), nyrame į vandenį. (Javoro interpretacijoje ,,kaškaldak", - homo sapieps atstovas, suteršęs savo buvimu gamtą, išsiskiria įžūlumu, nesusilaikymu, kaip paprastai visada girtas.).
Po vandeniu nei kiek ne vėsiau, nei įkaitintame krante. Visa krūva ,,užpuolame" užtvanką. Kruopščiai išnagrinėję erdvę po paklotu, žuvies nerandame. Net sudėtingesnius nardymus įvaldęs Giminaitis keletą kartų giliai panėręs po skydu, bet taip nieko, išskyrus mažus sterkus, nesutiko. Mano pašautas mažas šamas niekaip netilpo į siužeto scenarijų apie dideles žuvis. Vieningai priimame verdiktą: ,,Veržimasis į rytus baigėsi pralaimėjimu, ir kol dar ne per vėlu, reikia ,,varyti iš Cny kur nors į švarų vandenėlį, paliekant ją iki geresnių laikų (pavyzdžiui, iki rudens). Greitai, jau nepamenu kelintą kartą, renkame palapines ir ,,traukiame į vakarus. Pronia kaip ,,šviesos spindulys tamsos karalystėje" lieka vienintelė išsigelbėjimo viltis.
Jau dešimtą valandą vakaro atvykstame į iš anksto pažymėtą vietą, kažkas panašaus Bielych Stolbov (nepamenu tiksliai, bet tai ne esmė), tai šiek tiek aukščiau Ranovo santakos, bet didžiulė ,,kolonija kaškaldakų" priverčia ieškotis geresnės vietos. Judėjome pagal upės krantą pasroviui su viltimi rasti laukymę sustojimui, tačiau ne čia tai buvo. Beveik po kiekvienu medžiu buvo poilsiautojai. Šeštadienis, nieko nepadarysi! Dėl begalinių išbandymų ,,mūsų laive prasidėjo riaušės" ir brendo skilimas. Vienas frakcija pasisakė už nedelsiantį sustojimą, kita primygtinai reikalavo tęsti paiešką. Ir kas žino, kaip būtų pasibaigę šalių ginčai, jei kaip tik laiku nebūtų atlaisvinta veja ties Proniji Ranovy. Mūsų didžiausiam nusivilymui, vanduo upėje nukrito daugiau nei metru, ir jis buvo drumzlinas.
Rytą daugiau iš nevilties, o nevadovaudamiesi sveiku protu nusprendžiame dar vieną kartą panerti, keli kilometrai žemiau pasroviui Prony, tikėdamiesi, kad žolių tankumynai gali perfiltruoti vandenį. Ir iš tikrųjų, vanduo pasirodė truputį švaresnis. Išplaukiame skirtingomis kryptimis: kas aukštyn, kas žemyn, kas į kairę, o kas į dešinį krantą. Gylis ne didesnis kaip du metrai. Man teko plukdytis kairiajame krante, kuriame pavyko paimti keletą šapalų ir vieną meknę, kurios buvo žolėje ir pakrančių gluosnių tankumynuose. Po trijų valandų visi išlipo į krantą ir skubino mane baigti medžioklę, nes laukė ilga kelionė per spūstis. Bet netoli vietos, kur aš įlipau į vandenį, užkliuvau už
šamo, kuris buvo žolėje, metro gylyje. Per sekundės dalelę prieš iššaunant žuvis sprūsta iš vietos, palikdama miglos debesį. Pirštas instinktyviai nuspaudžia nuleistuką. Oi, koks nusivylimas, nes buvo gi šansas išlipti į krantą su žuvimi! Lipu iš vandens ir bandau pagal oro burbuliukus nustatyti sukeltą drumstumą, kur nuplaukė šamas. Bet kodėl tai nieko panašaus nepastebėjau. Kai pradėjau traukti virvę, aš netikėtai ranka pajaučiu lygų šamo kūną. Pasirinkęs virvę, matau, kad žeberklas patikimai perdūrė šamo uodegą. Na, bent jau koks - paguodos prizas. Dabar kelias iki namų bus lengvesnis.
Parvykęs namo, žiūriu spidometras rodo - 1050 kilometrų. Neblogai -jo majо, o kiek tada Аlekseryčiui? Skambinu Аlеksejui į Rybinską, Аlеkseij praneša, kad jo geležinis žirgas numynė 1650 km. Tаip, įspūdinga. Štai ir netikėk - po šito pasakomis, juk faktiškai visos pagautos žuvys yra auksinės!
Apibendrinant kelionės išvadas, galima su visišku įsitikinimu pasakyti, kad laikas žvalgybai buvo pasirinktas nesėkmingai. Liepa ne pats geriausias mėnuo, kad pagal atskirus atvejus apibūdintume upes ir padarytume apie jas išvadas. Kiekvienam vandens telkiniui yra savo laikas. Taip, kad jis dar bus! Taigi, noriu palinkėti jums rečiau kelyje sutikti ,,kaškaldakovų", ir tuo pačiu patiems jais nepavirsti...
Dėl straipsnių vertimo sutikimo esame dėkingi turbūt didžiausiam žurnalui apie povandeninę žūklę "Мир подводной охоты".
zebai11 2022/07/07/ 17:25:51 kuršių mariose galima povandeninė žvejyba?
GintarasGVE 2022/04/15/ 12:55:55 12. Povandeninė žvejyba leidžiama Baltijos jūros priekrantėje, išskyrus rekreacines zonas. Kas gali paaiškinti, kur prasideda ir kur baigiasi rekreacinė zona pajūryje?
GintarasGVE 2022/04/15/ 12:54:08 Gal kas radote galimybių užsiimti povandenine medžiokle vakarų lietuvos dalyje?
GintarasGVE 2022/04/15/ 12:53:58 Gal kas radote galimybių užsiimti povandenine medžiokle vakarų lietuvos dalyje?
doncas 2020/07/17/ 00:03:34 Sveiki. Gal kam didelės dėžės šaldytiems trofėjams, kas į Norgę važinėja. Polistirolas, išorė 118× 78× 78,5 cm. Sienelė 8 cm. Dangtis irgi 8 cm storio. Kaunas. 20 pinigų.
