Vėgeles gruodžio 15-sausio 15 d.,
lydekasvasario 1-balandžio 20 d.,
sterkus kovo 1-gegužės 20 d.,
kiršlius kovo 1-gegužės 15 d.,
salačiusbalandžio 1-gegužės 15 d.,
žiobriusgegužės 15-birželio 15 d.,
otusgegužės 1-liepos 31 d.,
upėtakiusspalio 1-gruodžio 31 d.,
sykusspalio 1-gruodžio 31 d.
Medžioti galima čia...
Keletas įspūdingų Lietuvos ežerų
Alaušas (Utenos r.)
Vienas gražiausių ežerų Utenos rajone, 11 km į šiaurę nuo rajono cantro. Jį galima pasiekti keliu Utena - Zarasai. Ant ežero kranto įsikuręs gražus ir jaukus Sudeikių bažnytkaimis. Kitame ežero gale - Alaušu kaimas. šiaurės vakarų krantas status, rytų - žemesnis, vakarų lėkštas. Pakrantės sausos, pietryčių pusėje apaugusios medžiais, kitur medžiais ir krūmais. Tik ten, kur Alaušas jungiasi su Lankos ežeru, šiek tiek užpelkeję. Atabradas platus, daug kur apaugęs nendrėmis. Ežeras nusitesęs iš pietų į šiaurę 5,9 km. Didžiausias plotis 2,7 km, plotas 1054 ha. Krantinės ilgis 21,9 km. Krantų konfigūracija nesudėtinga tik keli pusiasaliai ir įlankos. Ežeras pratakus, jame yra dvi salos, kurių plotas 5,25 ha. Vakariniu krantu nuo Sudeikių iki Alaušų driekiasi kelias, kuriuo galima važiuoti automobiliais. Aplink Alaušo ežerą tyvuliuoja keli nedideli, bet žuvingi ežerai. Ežero dugnas duobėtas. Didžiausias gylis 42 metrai. Didžiausios gelmės yra pietinėje ir šiaurinėje ežero dalyse. Centrinėje dalyje dugnas dumblingas, pakraščiuose dumblo sluoksnis plonėja, pereina į smėlingą dumblą, pakrantėje dugnas smėlėtas ir žvyringas. Alaušo vanduo skaidrus žiemą vidutinis skaidrumas yra 6,5 8 m, vasarą 6 7,5 m.
Ežere gyvena aukšlės, ešeriai, karšiai, karosai, kuojos, kirtikliai, lydekos, lynai, pūgžliai, raudės, seliavos, unguriai.
Meškeriotojus vilioja stambios Alaušo lydekos, dideli, iki 5 6 kg karšiai, kuojos, ešeriai. Lydekos vasarą gaudomos spiningais ir skrituliais, žiemą blizgėmis ir vėliavėlėmis. Karšiai dažniausiai gaudomi plūdinėmis ir dugninėmis, žiemą avižėlėmis su trūkliais ir plūdinėmis, ešeriai spiningais, plūdinėmis, poledinės žūklės meškerėmis. Aplink Alaušą telkšo keletas nedidelių ežerėlių, kuriuose gausu kuojų, ešerių, lydekų, karosų ir lynų.
Baltieji Lakajai
Baltieji Lakajai yra Molėtų rajone, 8 km nuo rajono centro. Poilsiautojai ypač mėgsta šį ežerą dėl vaizdingų krantų ir tyro vandens. Ežero plotas 670 ha. Baltieji Lakajai rininės kilmės ežeras, kuris driekiasi kone 9 km iš vakarų į rytus. Didžiausias gylis 45 m, vidutinis 13,6 m. Ežere yra trys salos. Į jį įteka Rašelė, Urkė ir Tramys. Pertenio sąsmauka vanduo nuteka į Juoduosius Lakajus, iš kurių išvingiuoja Lakaja.
Ežere gyvena aukšlės, ešeriai, karšiai, kuojos, lydekos, lynai, plakiai, raudės, sykai, seliavos, vėgėlės.
Meškeriotojai pagauna stambių lydekų, ešerių ir karšių, kuojų ir raudžių. Tačiau meškerioti čia nelengva, nes vanduo labai skaidrus ir žuvys atsargios net 7 m gylyje galima įžvelgti gulinčią monetą.
Ežeras yra Lakajų landšaftinio draustinio teritorijoje.
Prie ežero įrengta daug poilsiaviečių, vilų, tad susitarus galima gauti nakvynę ir išsinuomoti valtį. Yra specialiai įrengtos stovyklavietės turistams. Šį ežerą labai mėgsta vandens turistai, nes jis upeliais bei protakomis jungiasi su aplinkiniais ežerais. Maisto galima nusipirkti Molėtuose arba artimiausiose gyvenvietėse Mindūnuose ir Stirniuose.
Žūklautojai laimę išbandyti gali ir dviejuose Tramio ežeruose, Rudesoje, šalimais tyvuliuojančiame Siesartyje.
Sartai
Sartai ilgas išraižytais krantais ežeras Rokiškio ir Zarasų rajonuose prasideda prie Dusetų ir baigiasi už Kriaunos žiogių. Ežero atšakos driekiasi kelis kilometrus į vieną ir į kitą pusę. Ties Dusetomis į Sartus savo vandenis atplukdo Šventoji ir, vingiuodama dviem ežero atšakomis, tęsia savo kelią toliau, tad sunku susigaudyti, kur upės pradžia ir kur ežero pabaiga. Įvairiuose šaltiniuose nurodomos skirtingas ežero plotas vienur jis 1330 ha, kitur 1118 ha. Didžiausias gylis 21,9 m, vidutinis 5,72 m. Šiauriniai ežero krantai aukšti, kitur žemi ir smėlėti. Ežeras rininės kilmės, jame susikerta 6 rinos, kurios ir nulėmė dugno konfigūraciją. Yra net 7 salos. Be Šventosios, į ežerą įteka keli upeliai, o išteka Šventoji.
Sartai gana žuvingas ežeras. Jame gyvena aukšlės, ešeriai, karšiai, kuojos, karosai, lydekos, lynai, menkės, plakiai, pūgžliai, raudės, šapalai, šamai.
Ne visi krantai tinka žūklei nuo kranto, tad patogiausia meškerioti iš valčių. Ežere sugaunama stambių lydekų, ešerių, kuojų, karšių. Įdomi Sartuose ir poledinė žūklė.
Aplink ežerą įrengta nemažai poilsiaviečių, o šiauriniame jo krante ypač daug, tad meškeriotojai ten gali gauti nakvynę ir išsinuomoti valtį. Dusetuose yra kavinių, parduotuvių, paštas. Meškeriojantys žiemą gali pasigėrėti tradicinėmis žirgų lenktynėmis ant Sartų ežero ledo.
Sartai įdomus ežeras, tad nė mėnesio neužteks susipažinti su juo čia tiek daug atšakų atšakėlių, jog galima pasiklysti. Įdomu meškerioti ir iš Rašų ežero ištekančioje Šventojoje.
Siesartis
Ežeras yra Molėtų rajone. Jo plotas 526 ha, vidutinis gylis 10,8 m, giliausia vieta 37,4 m, kranto linijos ilgis 24 km. Rininės kilmės ežerą raižo pusiasaliai ir įlankos. Didelė ir ištįsusi sala yra šiaurrytinėje dalyje. Be jos, yra dar trys salos. Ežero dugnas sudėtingas yra daug daubų, pereinančių į sėklius. Į šiaurrytinę ir šiaurvakarinę pakrantes įteka du upeliai, o išteka Siesartis, kuri netoli Vidiškių įteka į Šventąją.
Prie pietvakarinio ežero galo geriausia privažiuoti Molėtų-Inturkės keliu. Šiaurinę pakrantę pasieksime iš Molėtų važiuodami į Labanoro pusę. Beje, ežeras yra vos trys kilometrai nuo Molėtų.
Siesartyje bet kuriuo metų laiku žvejoja nemažai meškeriotojų. Ežere ras ką veikti ir karšių, ir kuojų, ir raudžių, ir lydekų, ir ešerių mėgėjai. Jame dar gyvena plakiai, karosai, lynai, aukšlės, pūgžliai, seliavos, stintos, šamai.
Viena gražiausių ežero dalių miškingas pietrytinis krantas. Jame galima įsirengti laikiną stovyklavietę. Kitos būtinos paslaugos teikiamos Molėtuose.
Kai žūklė Siesartyje nekokia, galite rinktis Bebrusus arba Baltuosius Lakajus.
Didžiulis (Daugų ež.)
Didžiulis telkšo Daugų miestelio pašonėje, todėl dažnai vadinamas tiesiog Daugų ežeru. Jo plotas 912,7 ha, vidutinis gylis 13 m, didžiausias gylis 45 m. Ežeras įmantriai išraitytas (primena stilizuotą H raidės formą). Pietrytinė jo atšaka vadinama Savisto ežeru. Krantai žemi, daug kur pelkėti, ežere yra 10 salų, kurių bendras plotas 1,6 ha. Deja, turimame batimetriniame plane nurodytos tik trys. Per Didžiulį teka Abista, įteka Nedingis, Nerengla ir dar keli upeliai.
Sostinės žvejams Didžiulį pasiekti patogu važiuojant per Baltąją Vokę, Vilkininkus iki pat Daugų. Abi išsišakojusios ežero dalys glaudžiasi prie miestelio. Norint pasiekti vakarinę ežero dalį iš Daugų reikia sukti Rimėnų link. Pietinį ežero pakraštį patogu pasiekti iš kelio į Daugus pasukus kairėn iki Gudžių ir važiuojant Tolkūnų kryptimi. Vykstantys iš Kauno važiuoja per Prienus, Balbieriškį, Alytų iki Daugų. Vakarų Lietuvos gyventojai, vykdami per Marijampolę, važiuoja per Igliauką, Gudelius, Luksnėnus, Alytų iki pat Daugų.
Ežere gyvena ešeriai, lydekos, vėgėlės, buvo įleisti sterkai. Nepatikrintais duomenimis (nėra įrodymų) ežere yra ir šamų. Didžiulėje daug karšių, plakių, kuojų, raudžių, yra seliavų ežerinių stintelių, lynų, karosų. Ties Nedingio intaku sugaunama ir šapalų. Ežere bandyta aklimatizuoti sykus, tik neaišku, ar tai pavyko. Ežero priekrantės gilios, tad dauguma žuvų čia ir gaudomos. Žuvingiausia laikoma vakarinė, centrinė ir pietinė ežero dalys, čia velkiaujant gaudomos seliavinės lydekos, klumpiniai ešeriai, dugninėmis karšiai. Valtis Didžiulėje privalumas, tačiau ir žūklė nuo kranto neprasta, daug įlankų, sąsiaurių, kur visada gausu kuojų, plakių, raudžių. Sekliausiose įlankėlėse verta pasidairyti lynų ir karosų.
Visos būtinos rekreacinės paslaugos teikiamos Dauguose, dalis jų Rimėnuose, Kančėnuose ir Gudžiuose. Miškingose paežerėse (centrinėje ežero dalyje, abipus dvi ežero dalis jungiančios sąsmaukos) yra patogių vietų stovyklavietei įsirengti. Vietiniai gyventojai apnakvindins, išnuomos valtelę.
Aplink Daugus daug nedidelių žuvingų ežerėlių, nemažai jų ir į rytus nuo Daugų (vykstant keliu Kančėnai-Dusmenys). Žvejo sėkmę galima išbandyti ir į Didžiulį įtekančiame Nedingyje, ištekančioje Abistoje bei Varėnėje. Į vakarus nuo Daugų yra gražus Vinkšninės upelis, Nedingio intakas.
Alnis
Alnis ežeras Molėtų rajone, į šiaurės rytus nuo Stirnių. Iš visų pusių jį juosia pušynai, jo krantai kalvoti, sausi ir smėlėti. Vakarinėje ežero dalyje yra dvi užankančios akys, o netoli jų išteka Alnė, vandens perteklių atiduodanti Visetui. Ežero ilgis beveik 4 km, plotas- 109 ha, didžiausias gylis- 22 m, vidutinis 5,9 m. Alnio viduryje yra didoka sala, už jos į rytus nuo siauriausios dalies plyti giliausias duburys. Apskritai ežero dugnas, ypač vakarinėje dalyje, duobėtas. Vandens skaidrumas iki 7 m. Labiausiai užžėlusi vakarinė dalis ir įlanka prie salos.
Ežere gyvena ešeriai, karosai, kuojos, lydekos, lynai, plakiai, raudės, šamai.
Alnyje įdomiausia spiningautojui, nes jame gausu lydekų, stambių ešerių, o jei laimė nusišypsos, gali užkibti ir ilgaūsis šamas. Žūklaujančiam plūdine neleis nuobodžiauti stambios kuojos, karosai ir lynai.
Prie ežero nėra didesnių gyvenviečių, tik kelios privačios vilos. Apsistoti galima stovyklavietėse ant ežero kranto. Artimiausi kaimai Šnieriškės, Kraujeliai, Žičkai. Šnieriškėse yra parduotuvė, kavinė.
Kitoje kelio pusėje į Šnieriškes pusėje tyvuliuoja gražus ir žuvingas Aiseto ežeras. Šalimais Alnio esančiuose pušynuose yra dar keli ežerai du Žeteliai, Strikas, kurie garsėja stambiais ešeriais.
Aviris
Aviris yra Lazdijų rajone, netoli Leipalingio. Iš Vilniaus patogiau jį pasiekti važiuojant per Merkinę, iš Kauno per Seirijus.Vienu galu ežeras siekia kelią Leipalingis Merkinė. Nusitęsęs beveik 5 km, jis labiau primena upę, nes yra ilgas ir siauras vietomis jo plotis vos 200 m. Išsiraitęs raide S, Aviris tyvuliuoja Skuisto miške. Krantai gana aukšti, smėlėti, apaugę pušimis, galuose ežeras šiek tiek užpelkėjęs. Į šiaurinę ežero dalį iš Šaulio ežero įteka Avirė, kuri tarsi išsilieja duburyje ir pietine ežero puse teka toliau. Giliausia vidurinė ežero dalis 32,6 m, vidutinis gylis 9,4 m, plotas 144,5 ha. Ežero dugnas duobėtas, atabradas siauras, povandeniniai šlaitai statūs. Įlankose ir ežero galuose dugnas dumblingas, krantai klampoki. Vandens skaidrumas 6-6,5 m. Rytinėje ežero pakrantėje nedaug nendrių ir meldų, dugnas vietomis iki 7 m gylio nuklotas maurabragiais, auga elodėjos, plunksnalapės.
Aviryje gyvena ešeriai, karšiai, karosai, kuojos, lydekos, lynai, pūgžliai, raudės, seliavos.
Aviryje vyrauja karšiai, kuriems čia yra geros mitybos sąlygos. Meškeriotojai daugiausia pagauna kuojų, karšių, lydekų, ešerių. Ypač gerai Aviryje auga ešeriai, todėl visiškai nesunku sugauti kilogramą sveriantį ešerį. Sugaunama ir stambių seliavų. Kai kurie poledinės žūklės mėgėjai jas sėkmingai gaudo ir žiemą.
Avirį iš visų pusių supa miškas. Įrengtos kelios poilsio aikįtelės, kuriose galima pasistatyti palapines. Ežeras tyvuliuoja už 3 km nuo Leipalingio, kur yra paštas, parduotuvių, kavinių, vietiniai gyventojai mielai išnuomoja kambarius.
Tie, kam pabosta žvejoti Aviryje, gali aplankyti daugybę mažų ežeriukų Skuisto miške Maželį, Ilgelį, Kruglį, Juodelį ir kitus.
Asveja
Asveja nusitęsusi per Molėtų ir Švenčionių rajonus. Ežeras rininės kilmės, jo rina nepalyginti ilgesnė nei pats ežeras, baigiasi net ties Giedraičiais, pelkyne prie Alio ežero. Asvejos plotas 1010 ha, vidutinis gylis 14,9 m, giliausia vieta 50,2 m, kranto linijos ilgis 72 km. Tai ilgiausias Lietuvos ežeras, ištisęs iš šiaurės vakarų į pietryčius. Ežero dubuo duobėtas ir gilus. Didžiausias gylis pietrytinėje ežero dalyje. Yra 6 salos. Asvejos atabradai beveik visur smėlėti arba žvyringi, gelmėse dumblingas sluoksnis. Dubingių gyventojai šį ežerą dažnai vadina Dubingiais. Ežeras labai vingrus, jame daugybė įlankų. Per jį nutiesti du tiltai.
Asveja garsėja žuvų rušių gausa. Čia aptinkame lydekų, ešerių, pūgžlių, karšių, plakių, raudžių, kuojų, lynų, karosų, šapalų, menkių, stintų, seliavų, aukšlių, vėgėlių. Rūšių gausai įtakos turi ir tai, kad Asveja yra pratakus ežeras. Šiaurinėje dalyje įteka upelis iš Baluošų ežero, pietrytinėje Kirnės upelis, o iš šiaurrytinio Asvejos galo išteka Dubinga, kuri ties Pabradės miesteliu įteka į Žeimeną.
Asvejos ežerą galima pasiekti važiuojant keliais maršrutais. Pavyzdžiui, iš Vilniaus galite važiuoti Vilniaus-Utenos plentu ir pasukti Dubingių link arba keliauti per Sužionis, arba važiuoti Pabradės link į Skirlėnus.
Asveja didelis, mįslingas ir žuvingas ežeras. Vien ko verta Želktynės įlanka ties Dubingiais! Spiningautojo čia laukia rimtas ir atkaklus darbas. Šioje vietoje gausu stambių lydekų ir ešerių. Norint rimtai pažūklauti šiame ežere, reikia valties. Žvejojant iš valties, stambius ešerius ir karšius galima sugauti žiemine meškerėle. Užkimba ir klumpinių kuojų. Pasitaiko, kad avižėlę azartiškai nuo pat dugno griebia menkės. Didelių, kartais net 600-700 gramų sveriančių raudžių reikia ieškoti ežero pakraščiuose, prie pat meldų juostos arba net pačiuose meldynuose. Tačiau reikia elgtis labai atsargiai ir tyliai, nes šios žuvys baikščios ir nemėgsta triukšmo. Tas pats pasakytina ir apie lynus. Žodžiu, Asvejoje įdomu ir vasarą, ir žiemą. Žieminės žūklės mėgėjai neretai ežere aptinka stintų. Tuomet tik spėk darbuotis avižėle. Stintų Asvejoje gausu. Kiek rečiau užkimba seliavų. Asvejos ežeras priklauso neišnuomotiniems vandens telkiniams, todėl iš anksto reikia pasirūpinti Aplinkos ministerijos leidimu žūklei.
Kam pabos Asveja, gali nukakti prie Alio ežero.
Bebrusai
Bebrusai yra Molėtų rajone, už 4 km nuo rajono centro. Ežeras tyvuliuoja tarp dviejų asfaltuotų kelių, tad ir vasarą, ir žiemą nesunkiai privažiuojamas. Rytiniai ežero krantai aukšti, vietomis siekia net 20-25 m. Vakariniai krantai žemi ir lėkšti. Pakrantės akmenuotos, sausos, tik vietos, kur įteka upeliai, šiek tiek užpelkėjusios. Šiaurės rytinėje ir vakarinėje dalyje prie ežero prieina miškas. Į Bebrusus įteka keli upeliai, o iš šiaurinės jo dalies išteka upelis į Kirneilio ežerą. Krantai smarkiai išraižyti pusiasaliais ir įlankomis, o pats ežeras nusidriekęs per 5 km. Jo plotas 374,6 ha, didžiausias gylis 24 m pietvakarinėje ežero dalyje, vidutinis 7,3 m. Ežere yra trys nedidelės salos. Beveik visas ežero dugnas padengtas dumblu, duobėtas, yra sėklių. Atabradas smėlėtas. Vandens skaidrumas 4-4,5 m.
Bebrusų ežere gyvena aukšlės, ešeriai, karosai, karšiai, kuojos, lydekos, lynai, menkės, plakiai, pūgžliai, raudės, seliavos, stintos, šamai, vėgėlės.
Meškeriotojų dėmesį itin traukia Bebrusų karšiai, kurie užauga net iki 2-3 kg. Tie, kam patinka meškerioti stambias žuvis, čia patirs malonių akimirkų galės sugauti didelių šamų. Bebrusai garsėja savo lynais, sugaunama stambių kuojų ir karosų. Įdomi žūklė ežere ir vasarą, ir žiemą. Vietiniai karšių žuvautojai turi savo vietas ir nuolat jose jaukina plačiašonius. Tokias vietas nesunku aptikti eketės didelės, aplink jas priberta jauko. Neblogai žiemą kimba kuojos, pasitaiko net gana stambių. Geros kuojų ir ešerių žūklavietės prie salelių, karšiai laikosi šalia duburių skardžių, kurių šiame ežere nestinga.
Tiems, kam nepatiks žūklauti Bebrusuose, tegul nepatingi aplankyti Kirneilio ežerą arba upelių sujungtus du ežerėlius Puntą ir Ilgį.
Dusia
Trečias pagal dydį Lietuvos ežeras, vienas iš trijų didžiųjų ežerų Lazdijų rajono šiaurrytiniame pakraštyje, už 5 km nuo Simno. Vakariniai krantai aukšti, rytiniai žemesni, terasiniai. Pakrantės vietomis užpelkėjusios, tačiau krantai visur prieinami, atabradas labai platus ir smėlingas. Ežero dubuo švelniai banguotas, pakrantės menkai raižytos, tik šiaurinėje pusėje yra didesnė Kojos įlanka, iš kurios išteka Spernios upelis, savo vandenis plukdantis į Simno ežerą. Į Dusia įteka keli upeliai, vienas jų Sutrė, atitekantis iš Senkučio ežero. Dusia tęsiasi 8,4 km iš šiaurės vakarų į pietryčius. Didžiausias plotis 4,2 km, plotas 2316,8 ha. Didžiausias gylis 32 m, vidutinis 14,6 m. Netoli Kojos įlankos yra nedidelė 0,05 ha sala. Ežero vandens skaidrumas 6-6,5 m. Pietinis ir rytinis pakraščiai apaugę retomis nendrėmis, vakariniame pakraštyje nendrių šiek tiek daugiau, o Kojos įlankos pakraščiai smarkiai apžėlę nendrėmis. Ežere pasitaiko nedidelių meldų salelių. Pakraščiais už nendrynų driekiasi plačialapių plūdžių juosta, dugno šlaitai vietomis apžėlę iki 6-7 m.
Dusios ežere gyvena aukšlės, ešeriai, gružliai, karšiai, karosai, kuojos, lydekos, lynai, menkės, pūgžliai, raudės, seliavos, stintos, šlyžiai, unguriai, vėgėlės.
Ežere gausu stambių kuojų ir ešerių. Šių žuvų, kaip lydekų, raudžių ir lynų, sugaunama daugiausia. Nemažai ežere ir seliavų kartais sugaunama net 100 g ir didesnių. Meškeriotojai ir žiemą, ir vasarą jas gaudo mėgėjiškos žūklės įrankiais. Karšių Dusioje nedaug, nes šiame ežere jie buvo įveisti. Sugaunama didelių ungurių ir karosų.
Galimos paslaugos nurodytos informacijoje apie Metelio ežerą šie ežerai yra vienas šalia kito. Ir Metelį, ir Dusią itin lanko meškeriotojai žiemą juos vilioja stambūs ešeriai ir kuojos. Vasarą prie ežero atvyksta daug poilsiautojų, kurie nenusivils ir nusprendę pasigėrėti šalimais tyvuliuojančiais Metelio ir Obelijos ežerais.
Seirijis
Seirijis yra Lazdijų rajone, prie Seirijų miestelio. Pietiniai krantai žemi, užpelkėję, šiaurės rytų aukštoki, kalvoti. Labiausiai užpelkėjusios vietos prie upelių. Pakrantės apaugusios krūmais ir medžiais, apyežerėje dirbami laukai. Ežeras pratakus į jį įteka keli upeliai, o išteka Seira. Krantai menkai raižyti. Plotas 501,2 ha, didžiausias gylis 19,2 m, vidutinis 7,9 m. Vandens skaidrumas 5-6 m. Dugnas mažai raižytas, atabradas platus, nendrynai prasideda už kelių metrų nuo kranto.
Ežere gyvena aukšlės, ešeriai, karšiai, kuojos, lydekos, lynai, plakiai, pūgžliai, raudės, seliavos.
Karšinio tipo ežere žuvautojai nesunkiai pagaus didelių plačiašonių. Nenuvils jų ir stambios Seirijo kuojos, kurių čia labai gausu. Lydekų ežere nedaug, bet pasitaiko gana stambių. Jos ypač gerai kimba žiemą.
Jei įkyrėjo stovyklauti Seirijuose, paėjėkite Leipalingio keliu arba tiesiai keliuku iš miestelio prie Sagavo ir Gailieko ežeriukų jie taip pat nudžiugins gražiais laimikiais.
Informacija paimta iš
Ricardas Adamonis, Romualdas Knyva, Kestutis Zanevicius "Kur zuklauti?" Lietuvos upes, ezerai ir kiti vandens telkiniai. 2004
Kuzmicius 2008/04/07/ 20:30:54
Cia siokia tokia info ne vien madziokliam bet ir siaip zvejam megejam bei poilsiautojam stovyklautojam ir visokiem gamtos megejams bei vandens myletojams
Cirkulas 2009/06/23/ 21:41:57
zvejo bilietu medzioti galima tik tuose ezeruose, kurie yra jame surasyti. O jei turi omenyje megejiskos zukles leidima, tai yra 10 ezeru, kuriuos galima rasti megejiskos zukles taisyklese
Cirkulas 2009/06/24/ 22:43:22
Su tuo leidimu kur tu turi, gali zvejoti visuose vastibiniuose neisnuomotuose vidaus vandenyse. Paprastai tariant, tenk kur neisnuomoti ezerai ir upiu ruozai. O tuose kur isnuomota, reikia pirkti pas nuomininkus leidimus.
Tomas 2009/11/02/ 15:14:45
Apie asvejos ezera tikriausiai klaida ten yra, nes menkiu jame tikrai nera, MEKNIU tai taip bet tik ne menkiu.
zebai11 2022/07/07/ 17:25:51 kuršių mariose galima povandeninė žvejyba?
GintarasGVE 2022/04/15/ 12:55:55 12. Povandeninė žvejyba leidžiama Baltijos jūros priekrantėje, išskyrus rekreacines zonas. Kas gali paaiškinti, kur prasideda ir kur baigiasi rekreacinė zona pajūryje?
GintarasGVE 2022/04/15/ 12:54:08 Gal kas radote galimybių užsiimti povandenine medžiokle vakarų lietuvos dalyje?
GintarasGVE 2022/04/15/ 12:53:58 Gal kas radote galimybių užsiimti povandenine medžiokle vakarų lietuvos dalyje?
doncas 2020/07/17/ 00:03:34 Sveiki. Gal kam didelės dėžės šaldytiems trofėjams, kas į Norgę važinėja. Polistirolas, išorė 118× 78× 78,5 cm. Sienelė 8 cm. Dangtis irgi 8 cm storio. Kaunas. 20 pinigų.