| Vartotojų tinkle |  Prisijungusių svečių: 7
Prisijungusių narių: Gysla1
Registruoti nariai: 738
Neaktyvūs nariai: 1
Naujausias narys: imbicilas
|
| Medžioti draudžiama | | vėgeles gruodžio 15-sausio 15 d.
lydekas vasario 1-balandžio 20 d.
sterkus kovo 1-gegužės 20 d.
kiršlius kovo 1-gegužės 15 d.
salačiusbalandžio 1-gegužės 15 d.
žiobriusgegužės 15- birželio 15 d.
otusgegužės 1-liepos 31 d.
upėtakius spalio 1-gruodžio 31 d.
sykus spalio 1-gruodžio 31 d.
Medžioti galima čia...
|
|
VANDENS AUGALAI
Paprastoji nertis (lot. Ceratophyllum demersum) nertinių (Ceratophyllaceae) šeimos vandens augalas. Augalas 40-200 cm ilgio, viršutinėje stiebo dalyje gausiai šakotas. Lapai 1 arba 2 kartus dvišakai šakoti, po 4-12 menturėse, tamsiai žali, siūliški. Vaisius juodos spalvos riešutėlis. Žydi liepos mėn. Žiedai smulkūs. Auga stovinčiuose ir lėtai tekančiuose vandenyse. Augalą lesa paukščiai, ėda žuvys.
Varpotoji plunksnalapė (lot. Myriophyllum) - Haloragaceae šeimos gentis, kuriai priklauso vandens, pelkių ir sausumos žoliniai augalai. Genties pavadinimas iš graikų k. myrios daugybė, phyllon lapas; lapai smulkiai plunksniškai susiskaldę. Kartais ši gentis išskiriama į atskirą plunksnalapinių (Myriophyllaceae) šeimą.
Menturinė plunksnalapė (lot. Myriophyllum) - Haloragaceae šeimos gentis, kuriai priklauso vandens, pelkių ir sausumos žoliniai augalai. Genties pavadinimas iš graikų k. myrios daugybė, phyllon lapas; lapai smulkiai plunksniškai susiskaldę. Kartais ši gentis išskiriama į atskirą plunksnalapinių (Myriophyllaceae) šeimą.
Skendenis (Utricularia) skendeninių (Lentibulariaceae) šeimos vabzdžiaėdžių augalų gentis. Genties pavadinimas iš lotynų k. žodžio utriculus maišelis; dalis lapų segmentų virtę maišeliais vabzdžiams gaudyti. Po vandeniu esantys lapų maišelių vožtuvai vandenį praleidžia tik į vieną pusę į vidų. Smulkūs vandens gyvūnai lengvai prasibrauna į maišelį, bet atgal išlįsti jau nebegali ir lieka jame. Vožtuvai glaudžiai susiję su ilgais tampriais plaukeliais, perduodančiais, bet kokį jaudrumo signalą. Į maišelį patekę vabzdžiai suvirškinami proteolitinio fermento, išskiriamo maišelio vidinės sienelės liaukų.
Auga stovinčiame vandenyje, visiškai neturi šaknų. Daugelis rūšių iki 30 cm dydžio, nors tokios rūšys kaip Utricularia humboldtii pasiekia 130 cm dydį.
Gentyje yra apie 220 rūšių, daugiausia tropikų srityje. Lietuvoje auga 4 rūšys:
Balinis skendenis (Utricularia intermedia)
Mažasis skendenis (Utriculasria minor)
Gelsvasis skendenis (Utricularia ochroleuca)
Paprastasis skendenis (Utricularia vulgaris).
Paprastasis skendenis (Utricularia vulgaris).
Šiurkštusis maurabragis (Chara aspera). Auga ežeruose, maždaug iki 2 m gylio.
Paplitusi ežero vakarinėje dalyje. Dažna, bendrijų nesudaro.
Kanadinė elodėja (lot. Elodea canadensis) vandenplūkinių (Hydrocharitaceae) šeimos elodėjos (Elodea) genties augalų rūšis. Genties pavadinimas kilo iš graikų kalbos helodes pelkinis.
Tai daugiametis vandens augalas, turintis ilgą stiebą ir menturinius lapus. Vyriškieji žiedai turi 3-9 kuokelius. Moteriškieji žiedai pavieniai, išsidėstę viršutinių lapų pažastyse ant ilgų žiedkočių. Vainikėlis baltas. Žydi birželio rugpjūčio mėn.
Augalas kilęs iš Šiaurės Amerikos, aklimatizuotas Azijoje, Australijoje, Europoje, taip pat ir Lietuvoje.
Auga vandenyje, kur sudaro sąžalynus, todėl užžėlę vandens baseinai duoda daug žalios masės, kurią galima panaudoti laukams tręšti, taip pat kiaulėms ir kitiems gyvuliams šerti. Tačiau gali turėti ir neigiamą reikšmę trukdo žuvininkystei, laivininkystei. Kanadinė elodėja taip pat auginama akvariumuose.
Mažasis plukenis (lot. Najas minor) plukeninių (Najadaceae) šeimos plukenių (Najas) genties augalų rūšis.
Lietuvoje labai retas. Įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Augalas 4-25 cm aukščio. Vienanamis. Auga ežeruose, senvagėse, kanaluose. Žydi birželio-rugpjūčio mėn.
Trilypė plūdena (lot. Lemna trisulca) plūdeninių (Lemnaceae) šeimos plūdenų (Lemna) genties augalų rūšis.
Augalas 6-10 mm dydžio. Kosmopolitas.
Auga stovinčiuose ir lėtai tekančiuose vandenyse. Lietuvoje labai dažna rūšis.
Nertviniai (lot. Fontinalaceae) lapsamanių (Bryopsida) šeima, kuriai priklauso stambios vandenyje augančios samanos. Jų stiebas plunksniškas, tiesus, o prie vandenyje esančių įvairių substratų prisitvirtina rizoidais. Lapai ant stiebo išsidėstę trimis ar daugiau eilių.
Lietuvoje auga šios gentys:
Nardutė (Dichelyma)
Nertvė (Fontinalis)
Nertvė (Fontinalis)
Alijošinis aštrys (lot. Stratiotes aloides, vok. Krebsschere) vandenplūkinių (Hydrocharitaceae) šeimos aštrių (Stratiotes) genties augalų rūšis.
Stiebas trumpas (1 cm ilgio), storas. Šakniastiebis taip pat storas. Lapai išsidėstę kompaktiškoje skrotelėje, kardo pavidalo, su dygliuotais pakraščiais. Žiedynai lapų pažastyse. Vainikėlis baltas, trilapis. Žydi liepos rugpjūčio mėn. Vaisiai subręsta spalio mėn. Iki žydėjimo augalas pasinėręs vandenyje, žydėjimo metu iškyla į paviršių, o peržydėjęs vėl nusileidžia į dugną.
Auga stovinčiuose ir lėtai tekančiuose vandenyse, upių senvagėse, ežeruose, tvenkiniuose.
Augalas pašarinis. Išdžiovintas, susmulkintas bei sumaišytas su kitais pašarais naudojamas kiaulėms šerti. Tinkamas trąšoms.
Lobelijiniai (lot. Lobeliaceae) magnolijūnų (Magnoliophyta) augalų šeima, kuriai priklauso žoliniai ir pieniškų sulčių turintys augalai. Lapai pražanginiai arba skroteliniai. Žiedai sutelkti kekėse. Vaisius dėžutė rečiau uoga.
Šeimoje yra apie 30 genčių ir 1200 rūšių, kurių dauguma auga tropikuose ir subtropikuose. Tačiau kai kurios gentys jungiamos į katilėlinių (Campanulaceae) šeimą.
Lietuvoje auga viena lobelijos (Lobelia) gentis ir dvi rūšys:
Ežerinė lobelija (Lobelia dortmanna). Labai retas augalas, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą;
Paprastoji lobelija (Lobelia erinus). Auginama darželiuose, miestų gėlynuose.
Ežerinė lobelija (Lobelia dortmanna).
Slepišerė (lot. Isoetes) pataisūnų (Lycopodiophyta) skyriaus, slepišerainių (Isoetopsida) klasės monotipinės slepišerinių (Isoetaceae) šeimos augalų gentis. Priklauso sporinių induočių grupei.
Gentyje 140-150 rūšių, paplitusių visame pasaulyje.
Plūdė (lot. Potamogeton) plūdinių (Potamogetonaceae) šeimos vandens augalų gentis.
Auga stovinčio vandens telkiniuose. Yra daug hibridinių rūšių.
Permautalapė plūdė (lot. Potamogeton perfoliatus) plūdinių (Potamogetonaceae) šeimos plūdžių (Potamogeton) genties augalų rūšis.
Garbiniuotoji plūdė (Potamogeton crispus)
Šukinė plūdė (Potamogeton pectinatus)
Laiboji plūdė (Potamogeton filiformis)
Plūduriuojančioji plūdė (Potamogeton natans)
Būdmainis rūgtis (Polygonum amphibium). Daugiametis, 30150 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis šliaužiantis, šakotas, ties bambliais įsišaknijantis. Stiebas status, kylantis arba plūduriuojantis. Varpiški žiedynai stiebo ir šaknų viršūnėse. 2iedai maži, rausvi arba rausvai balti. Pasitaiko augalų, turinčių tik kuokelinius arba tik piestelinius žiedus, kartais žiedynai būna dvilyčiai. Vaisiai apyžiedžio apgaubti riešutėliai. Apyžiedžio lapeliai rausvi. Riešutėliai tamsūs, juodi arba rudi, lęšiški, viršūnėje snapelis.
Žydi birželiorugsėjo mėn. Dažnas visoje Lietuvoje. Augalas gana įvairuojantis. Yra keletas formų, prisitaikiusių prie įvairių sąlygų. Lietuvoje dažnesnės šios formos: var. aguaticum Leyss. ir var. lerrestre Leyss. Pirmoji auga stovinčiame arba ramiai tekančiame vandenyje, upėse, ežeruose, tvenkiniuose, senvagėse ar grioviuose. Jos stiebas ilgas, šakotas, plūduriuojantis. Lapai ilgakočiai, viršutinė pusė tamsiai žalia, blizganti, taškuota, apatinė šviesesnė, gyslota. Antrosios formos augalai auga pakrantėse, grioviuose, pievose, laukuose. Jų stiebas status arba kylantis, nešakotas, plaukuotas. Lapai trumpakočiai, pilkai žali, plaukuoti.
Vaistinis augalas. Turi nemažai rauginių medžiagų. Sėklas lesa paukščiai.
Mažoji plūdena (lot. Lemna minor) plūdeninių (Lemnaceae) šeimos plūdenų (Lemna) genties augalų rūšis.
Auga senvagėse, kūdrose, užutekiuose. Lietuvoje labai dažna.
Daugiašakė maurė (lot. Spirodela polyrrhiza) plūdeninių (Lemnaceae) šeimos maurių (Spirodela) genties augalų rūšis.
Pavasarinė raujeninė (Callitrichaceae, vok. Wassersterngewächse) augalų šeima, kuriai priklauso žoliniai vandens bei šlapių vietų augalai su gausiai išsišakojusiu liaunu, stačiu arba šliaužiančiu stiebu. Lapai maži, priešiniai. Žiedai smulkūs. Vaisiai riešutėliai.
Auga gėluose vandenyse, iki 2 m gylio. Lietuvoje aptinkamas smulkiuose vandens telkiniuose: grioviuose, kūdrose, tvenkiniuose, upeliuose, drėgnoje žemėje. Apdulkinami vandens ir vėjo. Vaisius išplatina vanduo ir vandens paukščiai. Gerai dauginasi ir vegetatyviniu būdu. Tankiuose praujenių sąžalynuose randa puikų prieglobstį žuvys ir jų jaunikliai. Beveik visos praujenių rūšys gerai auga akvariumuose ir auginamos juose kaip dekoratyviniai augalai.
Lūgnė (Nuphar, angl. Nuphar, vok. Teichrose) lūgninių (Nymphaeaceae) augalų gentis.
Vandeniai, žoliniai, daugiamečiai augalai, turintys gerai išsivysčiusius šakniastiebius ir plūduruojančius didelius lygiakraščius lapus. Žiedai pavieniai, iškilę virš vandens. Vaisius sultinga dėžutė, panašus į uogą. Auga stovinčiuose ar lėtai tekančiuose vandenyse, ežeruose, tvenkiniuose, žydi birželio rugpjūčio mėnesiais.
Gentyje yra 10-15 rūšių. Lietuvoje auga šios rūšys:
Paprastoji lūgnė (Nuphar lutea)
Mažažiedė lūgnė (Nuphar pumila)
Paprastoji vandens lelija (lot. Nymphaea alba, angl. European White Waterlily, vok. Weiße Seerose) yra lūgninių ( Nymphaeaceae) šeimos, vandens lelijų (Nymphaea) genties augalas.
Auga stovinčio ar lėtai tekančio vandens telkiniuose iki 4 m gylyje. Tai daugiamečiai, storais šakniastiebiais augalai. Paprastoji vandens lelija yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Plūduriuojantysis vandenplūkis (lot. Hydrocharis morsus-ranae) vandenplūkinių (Hydrocharitaceae) šeimos vandenplūkių (Hydrocharis) genties augalų rūšis.
Žydi birželio rugpjūčio mėn. Apdulkinami vabzdžių. Gerai dauginasi ir vegetatyviškai. Vasarą vandenplūkis išaugina gana daug pažastinių ūglių, kurių galuose išauga nauji augalai. Rudenį ilgų ūglių galuose susidaro žiemojantys pumpurai. Jie žiemoja vandens baseino dugne, pavasarį iškyla ir iš jų išauga jauni augalai.
Auga stovinčiame ir lėtai tekančiame vandenyje, upių senvagėse, pakrantėse, tvenkiniuose, grioviuose.
Dekoratyvus augalas, naudojamas vandens baseinų papuošimui. Taip pat auginamas akvariumuose.
Strėlialapė papliauška (lot. Sagittaria sagittifolia, angl. Arrowhead, vok. Gewöhnliches Pfeilkraut) dumblialaiškinių (Alismataceae) šeimos augalas, kuris 20-100 cm aukščio, su trumpu šakniastiebiu ir vertikaliu stiebu. Lapai išsidėstę skrotele ir yra trejopi: pasinėrę vandenyje, plūduriuojantieji ir oriniai. Jie skiriasi savo forma, dydžiu. Žiedai balti, iki 2 cm skersmens. Žydi birželio rugpjūčio mėn. Ant šoninių ūglių susidarančiuose gumbeliuose yra maisto medžiagų (apie 55 proc. krakmolo).
Lietuvoje dažna rūšis. Auga stovinčiuose ir lėtai tekančiuose vandenyse. Formuoja Sagittario-Sparganietum emersi bendrijas.
Siauralapis švendras (lot. Typha angustifolia, angl. Lesser Bulrush, vok. Schmalblättriger Rohrkolben) - švendrinių šeimos, švendrų genties augalas. Paplitęs šiaurės pusrutulyje. Šiaurės Amerikoje introdukuotas.
Aukštis 1 - 3 m. Lapų plotis 3 - 10 mm. Vasaros pabaigoje suformuoja rudą burbuolę. Auga paežerėse, supelkėjusiose, dažnai užliejamose vietose. Siauralapio švendro lapai ir burbuolės gerokai mažesnės nei plačialapio švendro.
Paprastoji nendrė (lot. Phragmites australis, angl. Common Reed) - miglinių (Poaceae) šeimos augalų gentis. Augalas 100-400 cm aukščio. Auga krantuose, pelkėse, pakelių grioviuose. Žydi liepos rugsėjo mėn.
Visi jauni augalai turi daug baltymų ir cukrinių medžiagų ir mėgstami gyvulių. Tačiau dar prieš plaukėjimą augalo maistingumas smarkiai krinta, jis tampa labai šiurkštus ir gyvulių nemėgstamas. Nuganyti arba nušienauti nendrynai duoda gerą atolą. Stiebai tinka stogams dengti, pynimo darbams. Periodiškai užliejamose vietose sodinamas smėliui sutvirtinti.
Gyslotinis dumblialaiškis (lot. Alisma plantago-aquatica, angl. Common Water-plantain, vok. Gewöhnlicher Froschlöffel) dumblialaiškinių (Alismataceae) šeimos dumblialaiškių (Alisma) genties augalų rūšis.
Užauga iki 20-100 cm. Lapai 15-30 cm ilgio, kiaušiniški, panašūs į plačialapio gysločio.
Žydi birželio-rugpjūčio mėn. Auga stovinčių ir lėtai tekančių vandenų pakraščiuose.
Lietuvoje dažna rūšis.
Skėtinis bėžis (lot. Butomus umbellatus, angl. Flowering rush, vok. Schwanenblume) Dumblialaiškiažiedžių (Alismatidae) poklasio Dumblialaiškiečių (Alismatales) eilės monotipinės Bėžinių (Butomaceae) šeimos ir monotipinės bėžio (Butomus) genties augalas.
Lapai pamatiniai, stiebas belapis. Žiedai taisyklingi, dvilyčiai, sukrauti skėtiškuose žiedynuose. Apyžiedį sudaro du ratai: išorinis iš 3 rausvų arba žalsvų, odiškų taurėlapių, o vidinis vainikėlinis iš 3 didesnių, plonų, rožinių arba balsvai rožinių vainiklapių.
Užauga iki 40-150 cm aukščio. Auga upių, ežerų pakrantėse, pelkėse ir pelkėtose vietose, stovinčiame ir tekančiame vandenyje. Augale yra baltymų, riebalų, beazotinių ekstraktyvių medžiagų ir kt.
Skėtinis bėžis kilęs iš Eurazijos, introdukuotas į Šiaurės Ameriką, auga ir Lietuvoje.
Šiurpiniai (lot. Sparganiaceae, vok. Igelkolbengewächse) magnolijūnų (Magnoliophyta) šeima. Žoliniai pelkių ir vandens augalai, turintys šliaužiantį šakniastiebį, kuris viršūnėje sustorėja ir išaugina stačią arba plūduriuojantį antžeminį stiebą. Lapai pražanginiai, pailgai linijiški, turi makštis. Žiedų galvutės susitelkusios žiedynstiebio viršūnėje į varpos arba šluotelės pavidalo sudėtinį žiedyną.
Apdulkinami vėjo. Vaisiai išplinta oro ir vandens srovėmis. Taikomoji reikšmė maža. Gyvuliai jų neėda, kartais lesa antys.
Šeimoje viena šiurpių (Sparganium) gentis ir apie 20 rūšių. Lietuvoje auga 7 rūšys:
Siauralapis šiurpis (Sparganium angustifolium)
Paprastasis šiurpis (Sparganium emersum)
Šakotasis šiurpis (Sparganium erectum).
Tankiažiedis šiurpis (Sparganium glomeratum)
Smulkiavaisis šiurpis (Spargnium microcarpium)
Mažasis šiurpis (Sparganium natans)
Gelsvasis šiurpis (Sparganium negelctum)
Šakotasis šiurpis (Sparganium erectum)
Meldas (lot. Schoenoplectus, angl. Club-rush, vok. Teichbinsen) viksvuolinių (Cyperaceae) šeimos augalų gentis, kuriai priklauso stambios, daugiametės žolės, turinčios šliaužiančius šakniastiebius. Žiedynas sudarytas iš daugelio kotuotų varpučių.
Lietuvoje auga dvi rūšys:
Ežerinis meldas (Schoenoplectus lacustris)
Melsvasis meldas (Schoenoplectus tabernaemontani)
Ežerinis meldas (Schoenoplectus lacustris)
Balinis ajeras (lot. Acorus calamus) ajerinių (Acoraceae) šeimos ajerų (Acorus) genties augalų rūšis.
Genties pavadinimas iš graikų kalbos žodžio akoros 'nepasotinamas', nes augalo šakniastiebiai vartojami apetitui pagerinti.
60-100 cm aukščio augalas, su storais, šliaužiančiais, nariuotais, rausvai žaliais, 1,5 - 3,0 cm skersmens šakniastiebiais. Dauginasi išimtinai vegetatyviniu būdu, šakniastiebiais.
Stiebas iš vienos pusės su briauna, iš priešingos įlinkęs.
Lapai kalavijiški, bekočiai, ilgi, dažniausiai banguotais kraštais, prie pagrindo vienas kitą apkabinantieji.
Burbuolė cilindriška, 4 - 9 cm ilgio, pakrypusi į šoną. Žydi birželio-liepos mėn.
Visas augalas turi būdingą malonų aromatą. Auga vandens telkinių pakraščiuose, puvenų turtingame dumble.
Žydi birželio - liepos mėnesiais.
Žaliadumbliai (Chlorophyta) eukariotų (Eukaryota) domeno pirmuonių (Protista) karalystės skyriaus dumbliai. Kai kuriose klasifikacijose priskiriami augalams.
Žaliadumbliai yra žemesnieji plastidiniai eukariotai (turi branduolį ir plastides). Išsiskiria žalia spalva, kurią sąlygoja pigmentas chlorofilas, kaupiamas chromatoforuose.
Žalieji dumbliai paplitę gėluosiuose vandenyse (laisvai plūduriuoja vandens paviršiuje), nors sutinkami ir sausumoje.
Praujeniniai (Callitrichaceae, vok. Wassersterngewächse) augalų šeima, kuriai priklauso žoliniai vandens bei šlapių vietų augalai su gausiai išsišakojusiu liaunu, stačiu arba šliaužiančiu stiebu. Lapai maži, priešiniai. Žiedai smulkūs. Vaisiai riešutėliai.
Auga gėluose vandenyse, iki 2 m gylio. Lietuvoje aptinkamas smulkiuose vandens telkiniuose: grioviuose, kūdrose, tvenkiniuose, upeliuose, drėgnoje žemėje. Apdulkinami vandens ir vėjo. Vaisius išplatina vanduo ir vandens paukščiai. Gerai dauginasi ir vegetatyviniu būdu. Tankiuose praujenių sąžalynuose randa puikų prieglobstį žuvys ir jų jaunikliai. Beveik visos praujenių rūšys gerai auga akvariumuose ir auginamos juose kaip dekoratyviniai augalai.
Pasaulyje tik viena praujenių (Callitriche) gentis ir apie 25 rūšys. Dabar ši šeima jungiama į gyslotinių (Plantaginaceae) šeimą. Lietuvoje auga 5 praujenių rūšys:
Įvairioji praujenė (Callitriche cophocarpa)
Kabliuotoji praujenė (Callitriche hamulata)
Rudeninė praujenė (Callitriche hermaphroditica). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Pavasarineė praujenė (Callitriche palustris).
Tvenkininė praujenė (Callitriche stagnalis)
Rudeninė praujenė (Callitriche hermaphroditica)
Informacija rinkta iš:
www.wikipedia.org;
www.google.com.
Informaciją rinko: Alone Wolf
|
|
lapkričio 26 2009 23:58:16
Labai aciu Alon Wolf uz informacija!
Plūdė (lot. Potamogeton), o as juos vadinau zirgineliais
Alijošinis aštrys (lot. Stratiotes aloides, vok. Krebsschere), o as juos vadinau alijosiais. PAnasiai ir atspejau, buna unguriu po jais  |
lapkričio 27 2009 01:50:44
Saunuole! Gera informacija  |
lapkričio 27 2009 08:33:59
Na va, dabar kalbėdami apie augmeniją žinosim daugiau pavadinimų ir lengviau susikalbėsim   |
lapkričio 27 2009 12:40:25
Idomu butu suzinoti ar nors vienas is ju turi vaistiniu savybiu kokiu nors, isivaizduoju kad turi turet. |
lapkričio 27 2009 13:24:10
ACIUUUUUUUUUUU  Dabar galesiu tau papasakot, kokioje zoleje ka buvau sutikes |
lapkričio 27 2009 14:00:06
Dėl vaistinių savybių, tai čia jau reikėtų daugiau info ieškoti. |
lapkričio 27 2009 17:54:30
a parukit galima kure nors a |
lapkričio 30 2009 19:50:00
Aciu Alone Wolf, dabar zinosiu, kad neviskas kas virs vandens zydi yra lelijos :D |
|
|
Prisijunkite, norėdami parašyti komentarą.
|
|
Balsuoti gali tik nariai.
Prašome prisijungti arba prisiregistruoti.
Nėra reitingų.
|
|
| Atsitikitinis vaizdelis |  Varžybos Neriam taurė 2010 |
| Šaukykla | Jei norite rašyti žinutes, turite prisijungti.
|
| Šiandien |
Vardadieni švencia:
|
| Skaitliukas | 
|
|
Gyvatynas kazkoks 
Keisk nika i Trichomona
