TITULINIS FORUMAS MŽ TAISYKLĖS RAAD TELEFONAI STRAIPSNIAI FOTO GALERIJA VIDEO GALERIJA PADĖKOS TRANSLATE
2024/03/29/ 02:20:28   
Navigacija
Klubo rekvizitai
Siuntimai
Web nuorodos
Duk
Paieška
Kontaktai
Žiniasklaidai
Reklama
Tinklapio administratoriai
Forumo temos
Naujausios temos
Nuo ko pradėti
Kur medzioti galima?
Matomumas ežeruose
Medžioklė Norvegijoje
Nesąmonės, bet juokinga!


Karščiausios temos
Kas čia brakonieriai?[2535]
Medžioklė Norvegijoje[2352]
Hidrokostiumai (ben...[2324]
Projektas įžuvink e...[1625]
Grįžau iš medžioklė...[1337]

Vartotojų tinkle
Prisijungusių svečių: 4
Prisijungusių narių nėra

Registruoti nariai: 1,676
Neaktyvūs nariai: 2
Naujausias narys: Beaver
Paskutiniai straipsniai
Kaip saugiai ir efek...
Šamas žiemą ir vasarą
Karpių medžioklė
"TAI YRA" vandens sk...
Palaukiminė meždioklė
Populiariausi straipsniai
Stacionari rūkykla
Povandeninė žūklė – ...
Gaminam rūkyklą
Povandeninė medžiokl...
Retos ir nykstančios...
Klubo rėmėjai
Profilis facebook'e
Reklama
Paskutiniai Komentarai
GintarasGVE
Gal kas radote galimybių užsiimti povandenine medžiokle vakarų lietuvos dalyje?
Žiūrėti

GintarasGVE
12. Povandeninė žvejyba leidžiama Baltijos jūros priekrantėje, išskyrus rekreacines zonas.

Kas gali paaiškinti, kur prasideda ir kur baigiasi rekreacinė zona pajūryje?
Žiūrėti

legris
Gaila,kad tik dabar paskaiciau Sokiai pokiai
Žiūrėti

gasas
fantastika!
Žiūrėti

mb
Geras atidarymas! Sveikinimai Ploja
Žiūrėti

Richi
Gera !!!
Žiūrėti

Naujausi filmai
Spearfishing... [29/10-17]
Šamų medžiok... [19/02-15]
Šamų medžiok... [12/02-15]
Nardymas po ... [12/02-15]
Halibutų med... [12/02-15]
Spearfishing... [01/09-14]
Freedving Ai... [04/08-14]
Elektrėnų ma... [14/10-13]
TV laida "Ap... [01/07-13]
Baltuju Laka... [11/08-12]
Medžioti draudžiama
Vėgeles
gruodžio 15-sausio 15 d.,
lydekas
vasario 1-balandžio 20 d.,
sterkus
kovo 1-gegužės 20 d.,
kiršlius
kovo 1-gegužės 15 d.,
salačius
balandžio 1-gegužės 15 d.,
žiobrius
gegužės 15-birželio 15 d.,
otus
gegužės 1-liepos 31 d.,
upėtakius
spalio 1-gruodžio 31 d.,
sykus
spalio 1-gruodžio 31 d.

Medžioti galima čia...

Tvenkiniai
TVENKINIAI


Tvenkinys, vandens saugykla - dirbtinis vandens telkinys, susidaręs užtvanka užtvenkus upę. Užtvankomis reguliuojamas vandens lygis tvenkinyje. Tvenkinys tiekia vandenį užtvankoje įrengtai hidroelektrinei, naudojamas laukams drėkinti, tiekia vandenį miestų vandentiekio sistemoms. Dėl didelių tvenkinių pakinta vietovės klimatas, oras pasidaro drėgnas, pasikeičia vėjų kryptis.

Didžiausi pasaulio tvenkiniai ir Lietuvos:


1. Voltos tvenkinys (8482 km²):
Volta (angl. Volta River) – upė Vakarų Afrikoje, Ganoje (ištakos Burkina Fase). Susidaro susiliejus 2 upėms: Juodajai Voltai, prasidedančiai aukštumoje, netoli Bobo Diulaso miesto ir Baltajai Voltai. Iki santakos su Baltaja Volta, Juodoji teka į pietryčius plačiu slėniu per kristalinę plynaukštę. Nuo santakos Voltos upė teka į pietus lygumomis. Įteka į Gvinėjos įlanką, sudaro deltą. Ties Japėjaus miestu Volta patvenkta Akosombo užtvanka, kuri suformuoja didžiausią pasaulyje Voltos tvenkinį. Laivuojama.




2. Smolvudo tvenkinys
(6527 km²):
Smolvudo tvenkinys yra didžiulis tvenkinys įsikūręs vakarinėje Labradoro dalyje ir Niufaundlande, Kanados provincijoje. Jis pavadintas Joseph Roberts Smallwood garbei.
Rezervuaras yra ant Labradoro Plateau lėkštutė formos plynaukštės, ir jo aukštis svyruoja nuo 457 m iki 579 m virš jūros lygio. Įrengiant šį tvenkinį buvo apsemta daug pelkių ir mažų sujungtų ežerų, tarp jų ir Ossokmanuan, Lobstick, Michikamau ežerai.




3. Kuibyševo tvenkinys
(6450 km²):
Kuibyševo rezervuaras arba tvenkinys (rus. Куйбышевское водохранилище, Kuybyshevskoye Vodokhranilishche, kartais dar vadinama Samaros tvenkinys ir neoficialiai vadinamas Kuibyševo jūra, Vidurio Volgos rezervuaras, Mari El Respublikoje, Tatarstanas, Samaros sritis ir Uljanovsko sritis, Rusija. Kuibyševo tvenkinio plotas 6.450 km², 58 milijardai kubinių metrų tūrio. Tai yra didžiausias tvenkinys Europoje ir trečias pasaulyje pagal plotą. Šis tvenkinys yra prie didžiausių miestų: Kazanės, Uljanovsko ir Toljati.
Rezervuaras susidarė iš Zhiguli hidroelektrinės užtvankos (anksčiau, VI Lenino Volgos hidroelektrinės), esantis tarp Zhigulevsk ir Togliatti miestų, Samaros srityje. Jis buvo užpildytas 1955 – 1957 m.



4. Karibos tvenkinys (5580 km²).
Karibos tvenkinys yra pasienyje tarp Zambijos ir Zimbabvės. Kariba yra daugiau nei 220 km ilgio ir apie 40 km pločio. Tvenkinys apima apie 5.580 kvadratinių kilometrų plotą ir jo talpa yra 185 kubinių kilometrų. Vidutinis ežero gylis yra 29 metrų, didžiausias gylis yra 97 metrų. Jis yra vienas iš didžiausių pasaulyje dirbtinių telkinių. Didžiulė masė vandens (maždaug 180.000.000.000.000 kg, [200 milijardų tonų]), kaip manoma, sukėlė seisminius žemės drebėjimus tame regione, įskaitant daugiau kaip 20 žemės drebėjimų didesnių nei 5 balai pagal Richterio skalę.
Tvenkinys turi keletą salų: Maaze Island, Mashape Island, Chete Island, Sekula, Sampa Karuma, Fothergill, Spurwing, Snake Island, Antelope Island, Bed Island Chikanka.



5. Buchtarmos tvenkinys (5490 km²):
Buchtarmos tvenkinys - vandens saugykla Kazachstane, R. Kazachstano srityje. Į ją įteka Irtyšius. 1960–1966 metų čia pastatyta Buchtarmos elektrinė.
Saugykla yra sudaryta iš upinės (sudaro Irtyšiaus dalis) ir ežerinės (sudaro Zaisano dalis) dalių.
Saugyklos plotas yra 5 490 km², gylis - 500 km, didžiausias plotis - 35 km.
Naudojma žvejybai, drėkinimui, laivybai.



6. Bratsko tvenkinys (5426 km²):
Bratsko tvenkinys (rus. Братское водохранилище) - didelis dirbtinis vandens telkinys Rusijoje, pietų Sibire, Irkutsko srityje. Susidarė Bratsko HE užtvanka patvenkus Angaros upę.
Užtvanka baigta statyti 1961 m., o tvenkinys užsipildė 1967 m. Tvenkinio plotas svyruoja tarp 5426 - 5470 km². Tai yra vienas didžiausių tvenkinių pasaulyje. Labai ilgas, driekiasi nuo pat Usole Sibirskojės. Plotis vietomis siekia 20 km. Kranto linija labai raižyta, jos ilgis apie 7400 km. Bratsko tvenkinys užliejo ne tik Angaros slėnį, bet ir jos intakų Okos, Ijos ir kt. žemupius, kur susidarė ilgos įlankos.
Prie tvenkinio įsikūrę Bratsko, Svirsko, Usole Sibirskojės miestai. Naudojamas laivybai, žvejybai, miško plukdymui, vandentiekiui.



7. Nasero tvenkinys (5248 km²):
Nasero tvenkinys (Buhayrat Nasir), dar vadinamas Sad el Ali, Asuano tvenkiniu, Nubijos ežeru - tvenkinys pietų Egipte ir šiaurės Sudane, Nilo upės slėnyje. Susidarė 1950–1978 m. Nilo upę patvenkus Asuano užtvanka. Tvenkinys pavadintas Egipto prezidento Gamalo Abdelo Nasero, inicijavusio užtvankos statybą, garbei.
Tvenkinio ilgis ~550 km, plotis iki 35 km (ties ta vieta, kur tvenkinį kerta Vėžio atogrąža). Tvenkinio tūris 157 km³.
Po tvenkinio dugnu atsidūrė 18 senovės Egipto ir Nubijos archeologinių radimviečių. Dalis paminklų (tarp jų Abu Simbelis) perkelta toliau nuo upės. Taip pat buvo iškelta tūkstančiai pakrantėse gyvenusių nubų. XX a. pab. dėl pernelyg pakilusio tvenkinio vandens lygio Egiptas dalį vandens nupylė į Sacharos dykumą ir suformavo Toškos ežerus.
Keltas tarp Asuano ir Chartumo yra vienintelė susisiekimo linija tarp Egipto ir Sudano.



8. Rybinsko tvenkinys (4580 km²):
Rybinsko tvenkinys (rus. Рыбинское водохранилище, Rybinskoye vodokhranilishche), neoficialiai vadinamas Rybinsko jūros, ir yra didžiausias tvenkinys ant Volgos upės ir jos intakų Šeksnos ir Mologos, suformuotas Rybinsko hidroelektrinės užtvankos, esančios Tverėje, Vologdos teritorijoje, Jaroslavlio srityje. Hidroelektrinės statybos metu, tai buvo didžiausias dirbtinis vandens telkinys Žemėje. Tai šiauriausias Volgos taškas. Pagrindiniai uostai Čerepovecas ir Vesyegonskas Tverės srityje.
Rybinsko užtvankos statyba prasidėjo 1935 metais. Rezervuaro pripildymo prasidėjo 1941 m. balandžio 14 d. ir tęsėsi iki 1947 metų. 150.000 žmonių turėjo persikelti kitur, o istorinis miesto Mologa (Jaroslavlio sritis), kartu su 663 kaimų buvo visiškai užtvindyti vandeniu.



9. Kaniapisko tvenkinys (4318 km²):
Kaniapisko tvenkinys (anglų - Caniapiscau Reservoir) - didelis tvenkinys Kanados rytuose, Kvebeko centrinėje dalyje, Labradoro pusiasalyje. Brisay hidroelektrinės stotelės tvenkinys, priklausantis Hydro-Québec La Grandės hidroelektrinių kompleksui.
Užpildytas 1981 metais. Užtvankos aukštis - 56 metrų. Elektros pajėgumas - 469 MW. Rezervuaro vandens lygio pasikeitimas 12,9 metrų. Vandens keitimo terminas - 2,2 metų.



10. Guri tvenkinys (4250 km²):
Guri hidroelektrinės užtvanka suformuoja milžinišką tvenkinį Nekuimos kanjone. Ilgis 175 km, plotis iki 48 km. Plotas skirtingais duomenimis nuo 3919 iki 4250 km² (antras pagal dydį vandens telkinys šalyje po Marakaibo ežero). Tvenkinys užliejo gausia bioįvairove pasižyminčius miškus, dėl ko nukentėjo kai kurios retos rūšys (pvz., tanagra Amaurospiza carrizalensis).
Užtvankos aukštis 162 m, ilgis 1300 m. Statybos darbai pradėti 1963 m. Pirmoji jos dalis atidaryta 1978 m., antroji - 1986 m. Iki 2006 m. oficialiai vadinosi Raúl Leoni hidroelektrine. Hidroelektrinę sudaro du mašinų skyriai, kuriuose yra po 10 generatorių. Guri elektrinės galia 10 000 MW, ji nusileidžia tik Trijų Tarpeklių užtvankai Kinijoje ir Itaipu Paragvajaus-Brazilijos pasienyje. Guri kartu su kitomis šalies hidroelektrinėmis pagamina 82% Venesuelai reikalingos elektros energijos.
Kasmet lietinguoju laikotarpiu užtvankos slenksčiai atidaromi, nes tvenkinyje vandens lygis pakyla iki 272 m virš jūros lygio.




Lietuvoje didžiausi tvenkiniai yra:


1. Kauno marios (63,5 km²):
Kauno marios – didžiausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje, Nemuno slėnyje, aukščiau Kauno hidroelektrinės užtvankos, 223,4 km nuo Nemuno žiočių. Marios ir jų pakrantės priklauso Kauno marių regioniniam parkui. Prie marių, netoli Rumšiškių, įkurtas Lietuvos liaudies buities muziejus. Kauno marių apylinkės lankomos poilsiautojų – pakrantėse yra poilsiaviečių, veikia jachtklubas.
Marių plotas – 63,5 km², ilgis – 80 km, bendras pakrančių ilgis – 200 km, didžiausias plotis – 3,3 km, didžiausias gylis – 24,6 m. Tvenkinyje sukaupta apie 460 mln. m³ vandens.
Žemutinėje marių dalyje (~25 km, tarp užtvankos ir Strėvos žiočių) vanduo užliejęs visą Nemuno slėnį. Čia Kauno marios plačiausios ir giliausios. Krantai labai vingiuoti, ypač žemutinėje dalyje.
Vidutinėje atkarpoje (~22 km, tarp Strėvos žiočių ir Darsūniškio) užlieta tik dalis slėnio; marių plotis 500-800 m, gylis 10-12 m.
Aukštutinėje atkarpoje Nemunas teka savo vaga; plotis 200-300 m, gylis 4-5 m.
Dešiniajame marių krante įrengta Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (vandens lygis 109,5 m aukščiau Kauno marių lygio). Vandens lygis vasarą svyruoja 1,5 m, prieš pavasario potvynį pažeminamas ~4 m. Kauno marios sulaiko pavasario ledonešį, saugo Kauno miestą nuo potvynių. Darsūniškį ir Birštoną, esančius prie Kauno marių, nuo užliejimo saugo pylimai, sausinimo kanalai, vandens perpumpavimo stotys. Per Kauno HE užtvanką eina Kauno-Marijampolės plentas.
5 salos: dvi Dabintos (39,2 ir 2,1 ha), dvi Paukščių (4,6 ir 4,5 ha) ir sala ties Arlaviškėmis. Į Kauno marias įteka: iš dešinės – Verknė, Sobuva, Astraga, Lapainia, Strėva, Praviena, Karčiupis, Kruna; iš kairės – Šventupė, Žaisa.
Plačiausioje vietoje Kauno marios yra 3,3 km pločio, siauriausioje – 0,3 km.
Kauno marios suformuotos 1959 m. rugpjūtį, užtvenkus Nemuną. Upės vanduo per 9 mėnesius pakilo 19,5 metro, marių užlietoje teritorijoje iškeldintos 45 gyvenvietės (kaimai, vienkiemiai ir Rumšiškių miestelis – visų pirma sena bažnyčia ir varpinė). Marios užliejo 0,1 proc. Lietuvos ploto (63,5 km²), apie 20 kaimų. Ruošiant busimųjų marių dugną buvo iškirsti slėnyje augę miškai, sodai, žemėmis užversti sodybų šuliniai, iškeltos kaimų kapinaitės.



2. Antalieptės marios (19,11 km²):
Antalieptės tvenkinys (arba Antalieptės marios) telkšo Zarasų rajone, abipus plento Kaunas-Zarasai, į rytus nuo Antalieptės, 1,5 km į pietvakarius nuo Zarasų, Gražutės regioniniame parke. Suformuotas 1959 m. patvenkus Šventąją 211 km nuo žiočių (45 km nuo ištakų) Antalieptės hidroelektrinės (galia 2460 kW) reikmėms. Kraštovaizdžio draustinis.
Antalieptės tvenkinys antras pagal dydį Lietuvoje tvenkinys po Kauno marių. Plotas – 1911 ha. Didžiausias gylis 46 m., vidutinis gylis 7,2 m. Tūris - 12 mln. m³. Kranto linija 160 km ilgio, labai vingiuota, krantai sausi, apaugę pušynais. 75 salos. Iš jų didžiausios: Blėkiškių (37 ha), Šiukščių (30 ha), Skeldų (7 ha). Daug vandens paukščių.
Tvenkinys apsėmė 26 ežerus, kai kurių ežerų vandens lygis pakilo keletą metrų, todėl dauguma jų susijungė į bendrą tvenkinį ir tik kai kurių išliko atskiri nuo tvenkinio krantai (Uolys, Lydekis, Sniegiškis).



3. Elektrėnų marios (12,64 km²):
Elektrėnų marios - dirbtinis specialiosios paskirties vandens telkinys Elektrėnų savivaldybėje, į pietus nuo Elektrėnų. Susiformavo patvenkus Strėvos upę. Marių vanduo naudojamas šiluminės Lietuvos elektrinės kondensatoriams.
Elektrėnų marios užima 1240 ha plotą. Ilgis šiaurės-pietų kryptimi 11 km, plotis iki 3,1 km. Didžiausias gylis siekia virš 30 m (giliausia vieta - buvusiame Jagudžio ežere). Šiaurinė tvenkinio dalis ežerinės kilmės, pietinė - upinės. Šiaurinės dalies plotas 1134 ha, ilgis 5,3 km, didžiausias plotis 3,1 km. Rytiniai ir šiauriniai krantai statūs, aukšti, o vakariniai - lėkšti, vietomis pelkėti. Pietinės dalies plotas 215 ha, ilgis 5,6 km, didžiausias plotis 0,9 km. Krantai žemi. Apie 80% visų tvenkinio krantų yra ardomi. Atabradas siauras, smėlingas ir žvyringas, dugnas padengtas įvairių rūšių moliu. Dugno reljefas labai sudėtingas. Mariose yra 18 salų, kurių bendras plotas 50,5 ha.
Prie Elektrėnų marių esančios gyvenvietės: Elektrėnai, Geibonys, Šarkinė, Peliūnai, Karkučiai, Pastrėvys.
Elektrėnų marios yra pamėgta burlentininkų vieta, nes aplink jas nedaug miškų, vandens lygis yra aukštesnis negu natūraliuose ežeruose, o tai sąlygoja stipresnį ir lygesnį vėją virš marių vandens, nei kituose ežeruose. Be to, dėl elektrinės veiklos Elektrėnų mariose ledas nutirpsta anksčiau nei kituose didesniuose vandens telkiniuose, o vėliau vandens temperatūra būna keletu laipsnių aukštesnė nei ežeruose.
Elektrėnų marios (1289,6 ha tvenkinys), sukurtos 1961 metais užtvenkus Strėvos upę šiluminės elektrinės reikmėms. Po vandeniu atsidūrė Perkūnkiemio, Anykštų, Lekavičių, Raistinės, Šarkinės ir kiti kaimai, iš kurių buvo perkelta virš 140 sodybų. Taip pat buvo paskandinti aštuoni ežerai ir ežerėliai, senosios salos, tarp jų ir Gandrų kolonija, didžiausia baltųjų gandrų keliauninkų tėvonija Europoje. Išryškėjo naujos salos: Didžioji, Baublių, Garnių, Kirų, Miškinė, Žalioji, Kalvotoji.
Tvenkinys apėmė šiuos ežerus:
• Anykšta – 192 ha;
• Puikinas – 79 ha;
• Jagudis – 38 ha;
• Jagudėlis;
• Dumbliukas;
• Nendrynėlis;
• Syšvantas;
• Syšvantaitis.



Kiti Lietuvos tvenkiniai:

1. Angirių tvenkinys (2,62 km²):
Angirių tvenkinys – yra Kėdainių rajone, Josvainių seniūnijoje, Šušvės slėnyje, 19 km nuo žiočių. Plotas 262 ha. Giliausia vieta 15,5 m. Tūris apie 16,3 mln. m³. Vanduo naudojamas laukams drėkinti, buitinėms reikmėms. Veikia mažoji HE. Įeina į Šušvės landšaftinį draustinį. Įrengtas 1980 m. Ties Pilsupiais yra atodanga ir dendrologinis parkas. Prie užtvankos – Angirių gyvenvietė. Aplink tvenkinį vystomas kaimo turizmas.



2. Antanavo tvenkinys (0,988 km²):
Antanavo tvenkinys - hidroelektrinės tvenkinys Marijampolės savivaldybės šiaurėje, 3 km į vakarus nuo Sasnavos, prie Gavaltuvos gyvenvietės, Šešupės slėnyje, 177 km nuo jos žiočių. Plotas 98,8 ha. Gylis iki 6,4 m. Tvenkinio vanduo naudojamas Antanavo hidroelektrinei ir buitinėms reikmėms. Tvenkinys įrengtas 1957 m. Vakariniame jo krante įsikūręs Tursučių kaimas.

3. Aukštadvario tvenkinys (2,93 km²):
Aukštadvario tvenkinys telkšo į pietryčius nuo Aukštadvario, Trakų rajone. Ilgis rytų-vakarų kryptis 5,95 km, plotis iki 1,85 km. Suformuotas 1960 m. patvenkus Verknės upę vandens jėgainės reikmėms. Plotas 293,4 ha.
Tvenkinys sujungė šiuos ežerus:
• Baluosys (20 ha);
• Baluosėlis (5,5 ha);
• Baluosiukas (2,5 ha);
• Negasčius ir Nava (kartu 120 ha).
Kartu taip pat užlietos ir žemos vietos aplink šiuos ežerus. Giliausia vieta yra šiaurinėje dalyje (šiaurinė dalis, į kurią įeina Navos ir Negasčiaus ežerai gilesnė, pietinė seklesnė, ten gylis siekia 9,2 m). Tvenkinys netaisyklingos formos, kranto linija labai vingiuota, daug pusiasalių, įlankų, užutėkių. Krantai šiaurėje aukšti ir ardomi, pietuose - žemi ir pelkėti. Pakrantėse gausu šaltinių. Tvenkinį supa moreninės aukštumos. Šiaurės vakarinėje pakrantėje yra griovų, raguvų, auga miškai. Yra 4 salos, kurių bendras plotas 5,4 ha. Prateka Verknės upė.
Tvenkinyje sugaunamos 10 rūšių žuvys: lydekos, kuojos, karšiai, raudės, lynai, karosai, plakiai, ešeriai, unguriai, aukšlės[1].
Prie Aukštadvario tvenkinio įsikūrę kaimai: Nikronys, Purvynai, Tabaliukai, Nevaršonys.



4. Bagdononių tvenkinys (0,96 km²):
Bagdononių tvenkinys telkšo Lietuvoje, Trakų rajono vakaruose, į pietus nuo Bagdononių. Suformuotas 1960 m. patvenkus Strėvos upę vandens jėgainės poreikiams. Plotas 96 ha. Gylis siekia 10,5 m. Tūris 1,8 mln. m³. Tvenkinys sujungė šiuos ežerus:
• Strėvys (14,4 ha);
• Strėvaitis (3,7 ha);
• Nepėras (17,8 ha);
• Eglys (6,7 ha);
• Gilūšis (8,2 ha).
Prie tvenkinio esantys kaimai: Grinapolis, Stareinė, Aukšlinė, Strėva. Įeina į Aukštadvario regioninį parką.

5. Balskų hidroelektrinė (27,91 km²):
Balskų hidroelektrinė – mažoji hidroelektrinė Tauragės apskrityje, 14 km į pietus, pietvakarius nuo Šilalės.
Hidroelektrinė pastatyta 2005 metais. Galia - 2914 kW. Pagaminama energija perduodama į šalimais esančius 35 kV elektros tinklus. Maksimalus debitas, sukuriamas elektrinės, - 26 m³/s, minimalus - 4,26 m³/s.
Prie pat užtvankos yra šie kaimai: Balskai, Tamošaičiai, Lylavėnai.

6. Balskų tvenkinys (27,91 km²):
Balskų tvenkinys yra dirbtinis vandens telkinys Tauragės ir Šilalės rajonuose, 5 km į vakarus nuo Pagramančio. Tvenkinys susidarė patvenkus Jūros upę žemiau Balskų (78 km nuo Jūros žiočių), 14,28 m aukščio užtvanka. Telkinio tūris - 14,79 mln. m³. Daugiametis debitas ties užtvanka - 13,7 m³/s. Tvenkinys yra 10-tas pagal plotą Lietuvoje.
2005 metais kairiajame Jūros upės krante, žemiau užtvankos pastatyta hidroelektrinė.
Tvenkinio apsemti kaimai ar jų dalys:
• Stokaičiai
• Vilkų Laukas
• Kamščiai
• Visbarai
• Vaidilai
• Didkiemis
• Balskai



7. Baltausių tvenkinys (0,88 km²):
Baltausių tvenkinys yra šiaurės Lietuvoje, Pakruojo rajone, Beržtalio upės slėnyje, į šiaurę nuo Žeimelio. Įrengtas 1975 m. patvenkus Beržtalio upę 12 km nuo jos žiočių. Tvenkinio didžiausias gylis 3,7 m. Vanduo naudojamas laukų drėkinimui, butinėms reikmėms. Prie Baltausių tvenkinio yra Baltausių, Vilieišių ir Žeimelio gyvenvietės.




8. Baltosios Ančios tvenkinys
(2,5 km²):
Baltosios Ančios tvenkinys - hidroelektrinės tvenkinys pietų Lietuvoje, Druskininkų savivaldybėje ir Lazdijų rajone, Baltosios Ančios ir jos intakų slėnyje. Įrengtas 1955 m. pastačius užtvanką Baltosios Ančios upėje, 4,3 km nuo jos žiočių ties Baltosios Ančios HES kaimu. Tvenkinys labai ištįsęs šiaurės rytų - pietvakarių kryptimi. Jo giliausia vieta 12 m. Tvenkinį supa miškai.



9. Bubių tvenkinys (4,18 km²):
Bubių tvenkinys (arba Šiaulių jūra, Bubių marios) – vandens telkinys šiaurės Lietuvoje, Šiaulių rajone, 6-10 km į pietvakarius nuo Šiaulių, susidaręs ties Bubiais, netoli Bubių piliakalnio užtvenkus ties Pailių kaimu Dubysos 132 km nuo žiočių, ir Ringuvos upes. Pakilęs vanduo suliejo Jonelaičių (75,9 ha), Raizgių (25,8 ha) ir Balniaus (8,1 ha) ežerus, Spalvės upelį. Iš tvenkinio išteka Dubysa ir Švendrelis.
Tvenkinys užtvenktas 1973–1978 m. siekiant Šiaulių miesto pramonę aprūpinti pigesniu vandeniu, negu iš Permo ir Devono periodų sluoksnių siurbiamas geriamasis vanduo. Nuo tvenkinio į odų gamyklą „Stumbras“ (2006 m. bankrutavo) buvo nutiestas pramoninio vandens vandentiekis. Kartu prie Bubių buvo įrengtas pliažas miestiečių poilsiui. Vėliau greta tvenkinio pradėti kurti kolektyviniai sodai, po 1996 m. pamažu tampantys gyvenvietėmis.
Tvenkinio plotas 418 ha, tūris 21,2 mln. m³. Didžiausias gylis 14 m, vidutinis gylis 5,1 m. Kranto linija 44 km ilgio, vingiuota. Krantai lėkšti. Yra 5 salelės.



10. Bublių tvenkinys (1,52 km²):
Bublių tvenkinys - pirmas pagal plotą tvenkinys Kėdainių rajone, esantis Vilainių ir Šėtos seniūnijose ant Obelies upės, 5 km į rytus nuo Kėdainių, dešinėje plento Kaunas-Panevėžys pusėje. Plotas - 152 ha. Tūris 6,4 mln. m³, didžiausias gylis 13,2 m, vidutinis gylis 4,2 m. Įteka Lankesa ir Suleva. Prie užtvankos įrengta mažoji hidroelektrinė. Gausu nedidelių karšiukų, kuojų, ešerių. Yra starkių, lydekų, karpių, aukšlių.
Tvenkinys įrengtas 1980 m.

11. Dvariūkų tvenkinys (156 km²):
Dvariūkų tvenkinys – tvenkinys Pakruojo rajono savivaldybės teritorijoje, Mūšos slėnyje, 81 km nuo jos žiočių, į pietryčius nuo Linkuvos.
Įrengtas užtvenkus Mūšą 1982 m. Plotas 156 km². Didžiausias gylis 4,5 m. Tūris 3,2 mln. m³. Tvenkinio vandeniu drėkinami laukai. Prie tvenkinio išsidėstę kaimai Dvariūkai, Raudonpamūšis, Mūrdvaris, Veselkiškiai, Girbutkiai, Pamūšis, Titonys, Bučiūnai.



12. Eišiškių hidroelektrinė (1,29 km²):
Eišiškių hidroelektrinė – mažoji hidroelektrinė Šalčininkų rajone, 5 km į šiaurės vakarus nuo Eišiškių, 5 km į šiaurės rytus nuo Kalesninkų, Versekos ir jos intakų Dumblės, Juodupės slėniuose.
Hidroelektrinės galia 120 kW. Eišiškių hidroelektrinės tvenkinys įrengtas 1952 m., 22,3 km nuo žiočių užtvenkus Versekos upę. Tvenkinio plotas 129 ha. Didžiausias gylis 10,1 m, vidutinis gylis 3,9 m. Kranto linija vingiuota; krantai daugiausia lėkšti, kai kur pelkėti, šiaurinėje dalyje - aukšti. Yra 0,2 ha salelė. Vandens pertekliui praleisti įrengta bokštinė pralaida.
Prie tvenkinio yra kaimai Stakai, Verseka, Didžiosios Zubiškės, Matuizos, Pajuodupis.

13. Gaižėnų tvenkinys (4,03 km²):
Gaižėnų tvenkinys - tvenkinys Lietuvoje, Kauno rajone, 3 km į vakarus nuo Ringaudų. Įrengtas ant Nemuno kairiojo intako Dievogalos, 2 km nuo jos žiočių. Taip pat apsemia Dievogalos intako Viekšnupio žiotis. Gylis siekia 13,2 m. Tvenkinys įrengtas 1977 m., skirtas laukų drėkinimui.
Prie Gaižėnų tvenkinio įsikūrę Gaižėnų, Virbališkių, Luobynės kaimai.



14. Girdžių tvenkinys (0,61 km²):
Girdžių tvenkinys - tvenkinys Lietuvoje, Jurbarko rajone, 9 km į šiaurę nuo Jurbarko. Sudarytas 1977 m. patvenkus Mituvos upę 58 km nuo jos žiočių. Gylis siekia 8 m. Tvenkinio paskirtis priešerozinė; vanduo naudojamas laukų drėkinimui.
Prie Girdžių tvenkinio įsikūrę Girdžių, Dargių, Jokūbaičių II kaimai.



15. Janušonių tvenkinys (0,6 km²):
Janušonių tvenkinys – tvenkinys Kauno rajone, Babtų seniūnijoje, Gynios upės slėnyje, 6 km nuo upės žiočių. Plotas 60 ha. Gylis siekia 6,8 m. Tvenkinio vanduo naudojamas laukų drėkinimui. Įrengtas 1980 m. Prie Janušonių tvenkinio esantys kaimai: Janušoniai, Pociūnai, Vimbarai.

16. Juodkiškių tvenkinys (0,834 km²):
Juodkiškių tvenkinys - yra Kėdainių rajone, Kėdainių ir Vilainių seniūnijose, ant Obelies upės. Yra į rytus nuo Kėdainių, tarp Kėdainių-Aristavos plento ir Šiaulių-Vilniaus geležinkelio. Netoli tvenkinio stovi AB „Lifosa“ chemijos gamykla. Tvenkinį suformavo Juodkiškių užtvanka, prie kurios pastatyta mažoji hidroelektrinė. Tvenkinio plotas - 83,4 ha, ilgis ~4 km. Plotis iki 300 m. Turi keletą atšakų, nes tvenkinys užlieja Obelies intako Malčiaus ir kitų mažesnių intakų žemupius. Prie Juodkiškių tvenkinio įsikūrę kaimai: Aristavėlė, Dvarčininkai, Taučiūnai, Koliupė. Žvejyba, rekreacija.




17. Kadrėnų tvenkinys
(0,93 km²):
Kadrėnų tvenkinys - tvenkinys Lietuvoje, Ukmergės rajone, į vakarus nuo Vidiškių, Šventosios intako Mūšios slėnyje. Įrengtas 1983 m. patvenkus upę 1,6 km nuo jos žiočių. Tvenkinio gylis iki 4,5 m. Užima 1,9 mln. m³ tūrį. Pakrantės kalvotos. Tvenkinys skirtas laukų drėkinimui[1]. Aplink Kadrėnų tvenkinį įsikūrusios gyvenvietės: Kadrėnai, Pamernackai, Laiteliai, Vaitiekiškis.

18. Kavarsko tvenkinys (1,17 km²):
Kavarsko tvenkinys - tvenkinys Anykščių rajone, prie šiaurės rytinio Kavarsko miesto pakraščio, Šventosios upės slėnyje, 69 km nuo upės žiočių. Įeina į Anykščių regioninį parką. Plotas 117 ha. Gylis siekia 4 m. Įrengtas 1962 m. Tvenkinys sudarytas Nevėžio nuotėkiui padidinti[1]. Nuo 2001 m. veikia AB „Achema“ priklausanti 1000 kW galingumo hidroelektrinė. Per metus ji pagamina 6,5 mln. kWh elektros energijos].
Tvenkinį supa Ąžuolytės miškas. Aplink įsikūrę kaimai: Bebrūnai, Kalnuočiai, Daumantai, Purveliai.



19. Keleriškių tvenkinys (0,19 km²):
Keleriškių tvenkinys yra Kėdainių rajone, Kėdainių miesto seniūnijoje, ant Smilgaičio upės (0,2 km nuo jo žiočių). Tvenkinys yra 0,5 km į vakarus nuo Keleriškių, šalia Stasiūnų kaimo, Josvainių miško pakraštyje. Plotas 19 ha. Žvejyba, poilsis.



20. Krivėnų tvenkinys (0,67 km²):
Krivėnų tvenkinys, Gaižuvėlės tvenkinys - tvenkinys vidurio Lietuvoje, Kauno rajone, 2 km į pietvakarius nuo Panevėžiuko, prie automagistralės Kaunas-Klaipėda. Įrengtas Nevėžio dešiniojo intako Striūnos slėnyje, 4 km nuo jos žiočių. Gylis siekia 12 m. Yra sala. Iš vakarų prieina Zacišiaus miškas. Patvenktas 1972 m., priešerozinės paskirties.
Prie Krivėnų tvenkinio įsikūrę Krivėnų, Zacišiaus kaimai.



21. Kupiškio marios (8,28 km²):
Kupiškio marios (Kupiškio tvenkinys arba Lėvens tvenkinys) – trečias pagal dydį dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje, esančios Kupiškio raj., Lėvens slėnyje, prie Kupiškio. Marios įrengtos 1984 m., susidarė 1986 m. patvenkus Lėvens upę 110 km nuo jos žiočių.
Plotas – 828 ha, į šiaurinę pusę nusidriekusios 19,9 km. Yra 2 pusiasaliai (Uošvės liežuvis ir Jutkonių pus.) ir 2 salos (3,1 ir 8,6 ha ploto). Kranto linija mažai vingiuota.
Prie Kupiškio marių peri į raudonąją knygą įtraukta didžioji kuolinga.



22. Kūlių tvenkinys (0,103 km²):
Kūlių tvenkinys – yra Vilniaus rajone, Kūlių kaime, apie 25 km nuo Vilniaus ir apie 2 km nuo Savičiūnų. Dažniausiai klaidingai vadinamas Savičiūnų ežeru arba tvenkiniu. Matyt, todėl, kad tai yra artimiausias kaimas, kuriame gyvena daugiau nei 200 žmonių. Tvenkinys apsuptas miškais, yra baras, tinklinio aikštelė, pliažas. Maksimalus tvenkinio gylis 5,1 m, ilgis 0,70 km, o maksimalus plotis 0,18 km.

23. Labūnavos tvenkinys (1,14 km²):
Labūnavos tvenkinys – yra Kėdainių rajone, Pelėdnagių seniūnijoje, Barupės slėnyje (taip pat įeina jos intako Mėklos slėnis), 5 km nuo jos žiočių. Plotas 114 ha. Giliausia vieta 7,6 m. Ilgis ~5 km, plotis iki 0,3 km. Forma netaisyklinga, rytuose skaidosi į dvi atšakas (Mėklos ir Barupės slėnius). Kranto linija vingiuota, jos ilgis ~16 km. Krantai sausi, lėkšti. Praktiškai visą tvenkinį supa dirbami laukai, ganyklos, tik rytuose siauru ruožu prieina Labūnavos miškas. Centrinėje dalyje yra nedidelė salelė (ilgis ~0,1 km, plotis 0,03 km). Pakrantės apaugusios švendrų, nendrių sąžalynais. Tvenkinį kerta du tiltai: užtvankos ir ties Pamėkliais.
Tvenkinio sąžalynuose peri vandens paukščiai. Vandenyje gausu žuvų (kuojos, raudės, lydekos, pūgžliai, karšiai, plakiai ir kt.).
Tūris apie 4,1 mln. m³. Vanduo naudojamas drėkinimui, veikia mažoji HE. Įrengtas 1977 m. Prie tvenkinio yra Ansainių, Serbinų, Pamėklių, Sičionių, Labūnavos gyvenvietės.



24. Mantviliškio tvenkinys (0,755 km²):
Mantviliškio tvenkinys - didžiausias dirbtinis vandens telkinys ant Dotnuvėlės upės. Jis telkšo Dotnuvos seniūnijoje, Kėdainių rajone, Lietuvoje. Plotas - 75,5 ha. Prie užtvankos - Mantviliškio kaimas. Kiti šalia tvenkinio esantys kaimai: Piliamantas, Pilioniai, Jaunakaimis.



25. Vaidatonių tvenkinys (0,21 km²):
Vaidatonių tvenkinys - nedidelis tvenkinys Kėdainių rajone, Dotnuvos seniūnijoje, Kruosto (Nevėžio intakas) vidurupio slėnyje, 10 km nuo žiočių. Ilgis ~2 km, plotis iki 0,2-0,3 km. Krantai lėkšti, pelkėti, daugiausia apaugę krūmų sąžalynais. Tvenkinys daug kur tankiai apžėlęs vandens augmenija. Vanduo naudojamas buitinėms reikmėms, drėkinimui. Šalia Vaidatonių tvenkinio esantys kaimai - Beržai, Noreikiai.



26. Varėnos Pirmosios tvenkinys (0,5 km²):
Varėnos Pirmasis tvenkinys - tvenkinys į šiaurę nuo Varėnos, Merkio intako Derėžnyčios slėnyje, 5 km nuo jos žiočių. Tvenkinys įrengtas 1968 m. Krantai apaugę mišku, smėlėti. Vanduo naudojamas buitinėms reikmėms, drėkinimui. Varėnos Pirmasis tvenkinys yra populiari varėniškių poilsio vieta.



27. Švedės tvenkinys (1,121 km²):
Švedės arba Ginkūnų, arba Malavėnų tvenkinys – vandens telkinys Šiaulių miesto rytinėje dalyje, 4,5 km nuo miesto centro, ant administracinės Šiaulių rajono ribos.
Švedės tvenkinys susidarė išeksploatuoto durpyno vietoje, pakėlus Malavėnų ežero vandens lygį užtvanka ant Švedės upelio vagos. Tvenkinio pylimu nutiestas kelias iš Ginkūnų į Aleksandriją, kuris 1993 m. buvo sustiprintas ir išasfaltuotas, laukiant popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymo Kryžių kalne ir dabar vadinamas Popiežiaus keliu.
Švedės tvenkinio vakariniame krante yra Žuvininkų kaimas, šiauriniame – Ginkūnų gyvenvietė, pietuose – Aleksandrija ir Lepšiai, pietvakariniame – Salduvės kalnas.


Informacija rinkta iš:
www.wikipedia.org;
www.google.com.

Informaciją rinko Alone Wolf
Komentarai
Cirkulas 2009/11/29/ 18:57:10
Aciu Alone Wolf uz info Acius!
ZELAS 2009/11/29/ 20:23:10
malacius alone padirbejaithumbs up
laimis 2009/11/29/ 20:45:14
Nu jo daug tvenkiniu aplankiaiAplausai
Alone Wolf 2009/11/30/ 08:46:07
Visada prašom Oki poki
Kai tik sugalvosiu įdomesnę temą, vėl bus info eekSokiai pokiai
Ginchiuz 2009/11/30/ 11:05:57
Varėnos Pirmosios tvenkinys sitas geras mes ji vadinam varenos jura bet matomumumas 0
EIWIS 2009/11/30/ 11:33:47
Jo geras, būtų matomumo niekur kitur ir nelėkčiau..lol
Armis 2009/12/03/ 20:59:22
Gera info Oki poki - truksta tik Laukzemiu tvenkinio (arba Eketes tv. 0,36 ha) Kalipedos rajone - vieninteliame, kuriame galima medzioti ...
Rašyti komentarą
Prisijunkite, norėdami parašyti komentarą.
Reitingai
Balsuoti gali tik nariai.

Prašome prisijungti arba prisiregistruoti.

Nėra reitingų.
Prisijungti
Nario vardas

Slaptažodis



Dar ne narys?
Registruokis

Pamiršai slaptažodį?
Paprašyk naujo
Atsitikitinis vaizdelis
LATGALE CUP 2012 (Dridza)
LATGALE CUP 2012 (Dridza)
Varžybos Latvijoje 2010-2013
Batimetriniai žemėlapiai
Šaukykla
Jei norite rašyti žinutes, turite prisijungti.

zebai11  
2022/07/07/ 17:25:51
kuršių mariose galima povandeninė žvejyba?

GintarasGVE  
2022/04/15/ 12:55:55
12. Povandeninė žvejyba leidžiama Baltijos jūros priekrantėje, išskyrus rekreacines zonas. Kas gali paaiškinti, kur prasideda ir kur baigiasi rekreacinė zona pajūryje?

GintarasGVE  
2022/04/15/ 12:54:08
Gal kas radote galimybių užsiimti povandenine medžiokle vakarų lietuvos dalyje?

GintarasGVE  
2022/04/15/ 12:53:58
Gal kas radote galimybių užsiimti povandenine medžiokle vakarų lietuvos dalyje?

doncas  
2020/07/17/ 00:03:34
Sveiki. Gal kam didelės dėžės šaldytiems trofėjams, kas į Norgę važinėja. Polistirolas, išorė 118× 78× 78,5 cm. Sienelė 8 cm. Dangtis irgi 8 cm storio. Kaunas. 20 pinigų.

Rodyti daugiau pranešimu
Naujausios nuotraukos
Norvegija 2020
Norvegija 2020
2020/11/03/ 08:48:21

Vienos Norvegijos istorija apie klubo išvyką
Vienos Norvegijos is...
2019/10/24/ 00:08:00

Vienos Norvegijos istorija apie klubo išvyką
Vienos Norvegijos is...
2019/10/24/ 00:07:07

Apklausa
Kaip dažnai medžiojate?

Kelis kartus per savaitę sezono metu

Kartą per savaitę sezono metu

Kartą per mėnesį sezono metu

Kartą, du sezono metu

Norėdamas balsuoti turite prisijungti.

Rezultatai
Komentarai : 0
Apklausų archyvas
Lietuvos žemėlapis
Skaitliukas
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
Google Analytics
Google +
„Povandeninė žūklė
© Povandeninės medžioklės klubas 2007-2022
Povandeninė žūklė - viskas apie tai!

Bet kokią informaciją kopijuoti yra griežtai draudžiama be administracijos sutikimo