| Vartotojų tinkle |  Prisijungusių svečių: 6
Prisijungusių narių: Gysla1, Alone Wolf
Registruoti nariai: 738
Neaktyvūs nariai: 1
Naujausias narys: imbicilas
|
| Medžioti draudžiama | | vėgeles gruodžio 15-sausio 15 d.
lydekas vasario 1-balandžio 20 d.
sterkus kovo 1-gegužės 20 d.
kiršlius kovo 1-gegužės 15 d.
salačiusbalandžio 1-gegužės 15 d.
žiobriusgegužės 15- birželio 15 d.
otusgegužės 1-liepos 31 d.
upėtakius spalio 1-gruodžio 31 d.
sykus spalio 1-gruodžio 31 d.
Medžioti galima čia...
|
|
| Povandeninė medžioklė ar tai išlaiko ekologinę pusiausvyrą |
Sveiki, kolegos, amžinas tiesos ieškojimas, atsakymų į klausimus kas yra povandeninė žūklė, kitaip vadinama povandeninė medžioklė? Ar tai žuvų genocidas, ar atvirkščiai? Turbūt kiek mėgėjiška žūklė ir povandeninė medžioklė egzistuos, tiek laiko šie du laisvalaikio praleidimo būdai bus dedami ant svarstyklių ir bus bandoma nusverti.
Beskaitinėdamas plačiojoje erdvėje apie povandeninę medžioklę radau labai įdomią studiją, kuri atlikta Australijoje.
Įžanga
Povandeninė žūklė, kitaip povandeninė medžioklė, yra užsiėmimas, kuris sukelia emocijas ir diskusijas. Ar šis žvejybos metodas geriausiai palaiko ekologinę pusiausvyrą ar tai gamtos vandalizmas ir bereikšmės skerdynės? Šalininkai teigia, kad žvejyba žeberklu palaiko ekologinę pusiausvyrą, nes naras yra apribotas seklaus vandens, naras gali rinktis taikinį priklausomai nuo dydžio ir rūšies be neigiamų pasekmių ne taip kaip kitais žvejybos metodais, pavyzdžiui šalutiniai žvejybos laimikiai, jaukas, žvejybos įrangos praradimas, žala žuvų arealui.
Informacija apie povandeninę medžioklę yra ribota. Moksliniai tyrimai ir asmeninė informacija leidžia teigti, jog povandeniniai medžiotojai pagauna mažą dalį žuvies mažiau nei 1 procentą lyginant su mėgėjais ir komerciniais žvejais ir kad žvejybos indeksai tokie kaip laimikis per pastangas vienetui (CPUE) ir vidutinis svoris buvo pastovus visą laiką. Pristatysime duomenis iš kelių tyrimų povandeninės medžioklės (daugiausiai varžybų) Pietų Australijoje (SA), Naujajame Pietų Velse (NSW) ir Kvinslende Qld), kurie patvirtina šiuos teiginius, taip pat pateikiame ilgalaikius CPUE ir populiarios rūšies koralinio gruperio, svorio vidurkio duomenis.
Metodai ir rezultatai
Atliekant tarptautinės mokslinės literatūros paiešką nuo 1971 iki 2001 rasta 84200 straipsnių susijusių su žūkle ir tik 145 iš turėjo ryšį su povandenine medžiokle. Tiesiogiai susijusių straipsnių buvo dar mažiau. Pirmas mokslinis straipsnis apie povandeninę medžioklę buvo išspausdintas Seanger ir Lowe 1975 metais ir ten buvo vieną tezė apie žvejybą su žeberklu Australijoje (Nakaya, 1999). Daugiausiai tyrimų atlikta su povandeninės medžioklės varžybomis Naujajame Pietų Velse ir Kvinlende (Table 1) naudojant įrašus apie pagautą žuvį ir klausimynus. Moderni Australijos povandeninė medžioklė įtraukia nuo 7 iki 104 varžovų (Nakaya, 1999; Smith, 2000) ir turi suvaržančias taisykles, kurios leidžia medžioti vieną iš leidžiamų žuvų rūšių ir nurodo minimalų svorį per tam tikrą laiko tarpą (paprastai 5 valandos). Laimikio koeficientas įvardijamas nuo 0,009 iki 2,57 žuvies per valandą (Table 1).
CPUE yra laikomas žuvų tankumo indeksu. Teoriškai laimikis yra proporcingas įdėtoms pastangoms. Keli tyrimai buvo sujungti tam, kad išanalizuotų ilgalaikius CPUE duomenis (Nakaya 1999; Smith nepaskelbta), tačiau nėra kryptingumo CPUE indekse ar vidutinio kelių pagrindinių žuvų rūšių dydyje. Vis dėlto, įdomu pažymėti tai, kad koralinio gruperio CPUE indeksas būdavo apie 0,8 per narą nuo 1979, tačiau pastaraisiais metais sumažėjo apie 25% (Figure 1a). Vidutinis koralinio gruperio svoris išliko pakankamai stabilus 2kg nuo 1980 iki 199, tačiau 1995 2001 sumažėjo apie 25% iki 1,5kg (Figure 1b). CPUE indeksas ir kuprotojo gruperio svorio vidurkis truputį padidėjo per pastaruosius metus (Table 2). CPUE ir svorio vidurkio pradiniai duomenys pateikti lyginant tris žuvų rūšis: maori lūpotį, napoleoninę papūgžuvę ir netted sweetlip, kurios buvo pagautos nacionalinėse varžybose 1994 metais. Šios žuvų rūšys buvo sąmoningai pašalintos iš pasirenkamo sąrašo nacionalinėse varžybose 2001 (Table 2).
Kasmetinės Australijos Blue Water Classic (ABWC) yra atrankinės povandeninės medžioklės varžybos, kuriose medžiojamos didelės pelaginės žuvis. Laimikio dydiai yra labai žemi palyginti su vidurkiu, kuris yra tik viena žuvis per dieną (Figure 2a) ir vidutinis svoris svyruoja nuo 4 iki 7 kg (Figure 2b). CPUE indekse nėra žuvies ar svorio kryptingumo, nors pastaraisiais metais buvo nustatytos aukščiausios vertės (Figure 2a-b).
Klausimynas buvo naudojamas tam, kad nustatyti žvejų požiūrį apie Didžiojo Barjerinio Rifo Vandens Parko valdymą ir ar jie yra patenkinti ar nepatenkinti povandeninės medžioklės valdymu (Nakaya, 1999). Apie 50% apklaustųjų buvo nepatenkinti valdymu dėl silpnos komercinės žvejybos kontrolės palyginti su mėgėjiška žvejyba. Ypač jie buvo nepatenkinti, nes jie manė, kad yra diskriminuojami ir nebuvo įleidžiami į vietas kur leidžiame medžioti meškere (Nakaya, 1999).
Povandeniniai medžiotojai buvo klausinėjami apie valdymo būdus. Apklaustieji stipriai palaikė minimalius limitus, apsaugines zonas, kvotas ir patrulius (Figure 3), buvo dviprasmiški dėl žvejybos plotų rotacijų, maksimalaus laimikio dydžio limito, tam tikrų žvejybos būtų panaikinimo ir sezoninio uždarymo, ir buvo priešiškai nusistatę prie mokesčius, licenzijas, savireguliaciją ir labai priešiškai nusistatę prieš visišką žvejybos panaikinimą (Figure 3).
Aptarimas ir išvados
Per 50 pastarųjų metų įvyko nemaži pokyčiai, pavyzdžiui povandeninės medžioklės su akvalangu draudimas, Australijos Povandeninės Federacijos (AUF) susiformavimas reguliuoti sportui, apsauga didelių simbolinių žuvų tokių kaip gruperiai ir lūpočiai (Table 2), povandeninių parkų padaugėjimas ir pelaginių rūšių medžiojimas. Šie pokyčiai įvyko daugiausiai be mokslinės informacijos palaikymo. Pripažįstama, kad yra geros informacijos trūkumas, tačiau prieinama informacija nurodo, kad povandeninė medžioklė išlaiko pastovius skaičius, nes nebuvo CPUE indekso ar svorio vidurkio didelių pakitimų kas sietų su besaike žvejyba, nors nesenas 25% koralinio gruperio CPUE indekso sumažėjimas Kvinlende gali kelti nerimą. Vis dėlto trūkumas šiame pavyzdyje yra tai, kad sunku susieti šį poveiki konkrečiai su povandenine medžiokle lyginant su kitų žvejybos būdų poveikių tai pačiai žuvų rūšiai.
Stebina tai, kad 50% apklaustų žvejų Kvinlende yra nepatenkinti valdymu, bet mes manome, kad šie skaičiai būtų mažesni kituose Australijos vietose. Patariame vadovams tartis su žvejais ir peržiūrėti dabartines, ko gero šališką, sutartis.
Ar povandeninė medžioklė išlaiko ekologinę pusiausvyrą? Tikslus atsakymas gali sietis ar povandeninė medžioklė atitinka Sandraugos Vyriausybės reikalavimus žvejybai išlaikančiai ekologinę pusiausvyrą, kuri turi veikti pagal valdymo režimą, kuris atitinką du principus (Australijos Aplinka, 2002). Pirmas principas: Žvejyba turi būti vykdoma tokiomis sąlygomis, jog nebūtų besaikės žvejybos, arba tuose vietose, kuriose yra daug išgaudyta žuvies, žvejyba turi vykti tokiomis sąlygomis, jog žuvų populiacija galėtų atsistatyti. Mes manome, jog povandeninė žvejyba atitinka pirmąjį principą ir neleidžia per daug išgaudyti daugumos žuvų rūšių. Mes parodėme stabilų CPUE indeksą ir pastovų pagrindinių rūšių svorio vidurkį. Taip pat yra virš 440 žuvų rūšių, kurios buvo pagautos povandeninės medžioklės metu (Smith, 2000) ir mes sugebėjome rasti tiktais asmeniškus pranešimus apie lokalų vienos ar dviejų žuvų rūšių ,tokių kaip blue groper ir menkių, išgaudymą bei asmeniškus ir moksliškus populiacijos atsistatymo įrodymus. Antras principas: Žvejyba turi būti vykdoma tokiomis aplinkybėmis, jog būtų sumažintas poveikis ekosistemos struktūrai, produktyvumui, funkcijai ir biologiniai įvairovei. Mes manome, kad povandeninė medžioklė atitinka antrąjį principą ir, ko gero, yra vienas iš labiausiai ekologinę pusiausvyra išlaikančių žvejybos būdų, nes šis metodas yra selektyvus, yra apribotas seklaus vandens, nenaudoja masalų, nėra atsitiktinio laimikio, nekenkia arealui, nykstančioms rūšims ir neteršia.
Žvejyba su žeberklu yra toks metodas, kuris buvo naudojamas tūkstančius metų žuvų gaudymui. Moderniais laikais žvejyba žeberklu išsivystė į poilsinį užsiėmimą. Šis užsiėmimas yra griežtai reguliuojamas. Tikimasi, kad bus daugiau spaudimo(politinio ir emocinio) priimant tolimesnius apribojimus žvejybai su žeberklu ir kad jie bus palaikomi, jei bus pagrįstų priežasčių, tačiau bus atmesti jei bus šališki ir nepagrįsti. Baigiant galima pasakyti, kad povandeninė medžioklė Australijoje išlaiko ekologinė pusiausvyrą.
Reziumė
Ši prezentacija peržvelgia metodus, laimikius ir povandeninės medžioklės valdymą Australijoje. Per 50 pastarųjų metų įvyko nemaži pokyčiai, pavyzdžiui povandeninės medžioklės su akvalangu draudimas, Australijos Povandeninės Federacijos (AUF) susiformavimas reguliuoti sportui, apsauga didelių simbolinių žuvų tokių kaip gruperiai ir lūpočiai, povandeninių parkų padaugėjimas ir pelaginių rūšių medžiojimas. Tikimasi, kad bus daugiau spaudimo priimant tolimesnius apribojimus žvejybai su žeberklu ir kad jie bus palaikomi, jei bus pagrįstų priežasčių, tačiau bus atmesti jei bus šališki ir nepagrįsti.
Reziumuojant galima pasakyti, kad tolimesnis povandeninės medžioklės valdymas tokių organizacijų kaip AUF ir statutinių žvejybos departamentų yra paremtas pagrįstais ekologinės pusiausvyros principais.
Ši prezentacija ir tyrimas buvo pristatytas 3rd WORLD RECREATIONAL FISHING CONFERENCE. 21-24 MAY 2002. NORTHERN TERRITORY, AUSTRALIA.
Autoriai:
Adam Smith1 and Seiji Nakaya2
1 Australian Underwater Federation (AUF) C\ 4 Seaward Cres, Townsville QLD 4810, Australia
2 Department of Environment, PO Box 917, Nukualofa, Tonga
Vertė: Dainius Kublickas
Povandeninės medžioklės klubas NERIAM |
|
sausio 29 2010 08:36:52
Straipsnis vertas demesio. Galima rasti daug sasaju tarp koraliniu zuvu ir ezeriniu. Pvz. gruperiai, kaip ir lydekos yra labai prisirisusios prie vienos buvimo vietos ir protingai reguliojant PM galima islaikyti populiacija. Taip pat parodyta(irodyta), kad PM su minimaliais draudimais patinka medziotojams ir nesa minimalia zala gamtai. |
sausio 29 2010 21:29:59
Jeigu visi pm medziotojai, zvejai megejai verslininkai, (brakonieriai) laikytusi nustatytu GA taisykliu tai net nekiltu klausimas: Ar islaiko ekologine pusiausvyra?
Na o daba kaip mano manymu kokiu 15% laikosi kiti visi NE. Tai ............ |
sausio 30 2010 20:00:08
Tomasgsm..... kad jau brakusos nesilaikys GA taisykliu , del to gali but ramus |
sausio 31 2010 13:54:53
brakuso, zvejai,medziotojai. cia tik minimalus istekliu semimas. VERSLININKAI VIENU TRAUKIMU ISTRAUKIA TIEK ZUVIES, KAD VISIEMS CIA PRISIJUNGUSIEMS NARAMS NEPAVYKTU IR PER METUS ISPLESKINT IR PRIE GERO NORO. KARSIUS SEME TONOM, O AS PER 3 METUS NESU NEI VIENO NUSOVES, NEMACIAU RIMTU, O MAZI NEDOMINA. IR T .T |
sausio 31 2010 19:55:49
Tai zinauj kad nesilaikis as juk ant prikolo sakauj JAIGU laikytusi  Skirmantai bet irgi verslininkai nezvejoja visuose ezereuose ima tik didziuosius o pvz misko ir siaip kokiuose nedideliuse kur zuvis tada is jus dingta brakusos su bradiniais praeina ir ner to mazo ezeriuko |
vasario 01 2010 14:53:55
Apie "zvejus versilininkus " man kitas zodis yra VAGYS kurie ima viska is musu,,, nes ezerai ir upes yra musu visu turtas!!! bet bet bet... Visada yra lygesniu... pvz ANP- AUKSTAITIJOS NAC PARKAS ir jame ezerus gera desimtmeti semes S.RAganos SUNELIS kas zino apie ka sneku supras  ir ka isveze karsius tonom... iseme daug vertingu zuvu peledziu syku.... vokieciam ir kitiem... o tada sherk neseres o kibimo nera ir tt.. verkia tada visi oj medziotojai oj zvejai oj elektrikai,,,,, kiekiai kokius veza zilais ir savivarciais ziema nuo musu visu ezeru VERSLININKAI yra zymiai didesni nei jus isivaizduojate..... o zuvinimas yra tik popieriuose na bet viskas legalu juk dedziu ir giminiu krastas tegyvuoja Karaliai be karunu  |
vasario 01 2010 15:27:08
Visiems aisku, kad versline zukle vidaus vandenyse yra iteisinta vagyste, atnesanti daug zalos... Bet kazkaip valdzios vyrams giliai px  |
vasario 01 2010 21:19:10
Zinai kaip sakoma ranka ranka plauna Negi is Savo Atimsi RIEBU DUONOS KASNI   |
vasario 04 2010 13:05:23
aciu Cirkulai uz vertima, idomu buvo skaityti Straipsnis patiko ypac tai kad PM yra gerai ir kaskam tai istikruju rupi ausktesniame lygyje..
visai butu idomu suzinoti analogisko tyrimo rezultatus lietuvos vandenyse.. tik kaip ta tyrima padaryti, kad nesiskirtu nuo realybes
as manau kad elektra yra vienintelis realus priesas.. tinklais visko neisemsi..meskere nesuzvejosi.. tuo labiau neismedziosi.. |
vasario 04 2010 21:01:16
Jusiukas nenoriu susipykti esi kolega bet tas tavo pasakymas tinklais neissemsi tai vercia juoktis per asaras pvz ezras 2,3km plotis 0,6 km Verslininkai" traukia "tinkla nuo vieno kranto apie 60 metru ir nuo kito ir taip iki galo ir kas manai lieka sitame ezere ??? taip gerai jis pratekantis atsinaujina kazkiek bet..... zodziu pamatykit viska realiai kaip yra ,o tada suprasit kad vidaus vandenu siaubas yra VERSLINE ZVEJYBA  |
vasario 05 2010 10:58:05
Jo svoris visikai teisus, patikek pats maciau per viena valksna kiek istraukia...... |
balandžio 18 2010 12:19:39
jus teisus abu kolegos, nepagalvojau apie versline zuvininkyste.. |
|
|
Prisijunkite, norėdami parašyti komentarą.
|
|
Balsuoti gali tik nariai.
Prašome prisijungti arba prisiregistruoti.
Nėra reitingų.
|
|
| Atsitikitinis vaizdelis |  2009 metų medžioklės sezono uždarymas |
| Šaukykla | Jei norite rašyti žinutes, turite prisijungti.
|
| Šiandien |
Vardadieni švencia:
|
| Skaitliukas | 
|
|
Gyvatynas kazkoks 
Keisk nika i Trichomona
