Vėgeles gruodžio 15-sausio 15 d.,
lydekasvasario 1-balandžio 20 d.,
sterkus kovo 1-gegužės 20 d.,
kiršlius kovo 1-gegužės 15 d.,
salačiusbalandžio 1-gegužės 15 d.,
žiobriusgegužės 15-birželio 15 d.,
otusgegužės 1-liepos 31 d.,
upėtakiusspalio 1-gruodžio 31 d.,
sykusspalio 1-gruodžio 31 d.
Medžioti galima čia...
Povandeninė žūklė ar žvejyba Lietuvoje?
Povandeninė žūklė tai vienas iš mėgėjiškos žūklės būdų, kuris Lietuvoje dažnai vertinamas kritiškai ir bandoma šį žūklės būdą nepelnytai vertinti kaip keliantį pavojų gamtai, žuvų ištekliams. Ar iš tikrųjų taip yra?
Ar iš tiesų šis žūklės būdas kelia potencialiai didesnę grėsmę tam tikros rūšies žuvų ištekliams nei kiti mėgėjiškos žūklės būdai? Kokie iš tikrųjų povandeninės medžioklės mastai Lietuvoje, kokių išteklių mastų kasmet šios žūklės atstovai pareikalauja savo aistrai patenkinti ir t.t.? Panašių klausimų labai dažnai sulaukiame mes visi ir dažnai susimąstom, kaip yra iš tikrųjų, kas galėtų mums padėti nors dalinai susivokti šiuose skaičiuose?
Paskutiniu metu neretai tenka susidurti su tokiais pamąstymais kaip, kad povandeninė žūklė didžiausią grėsmę galėtų teoriškai kelti plėšrioms žuvų rūšims, o pagrinde lydekoms, nes lydeka, tariamai, yra labiausiai mėgiamas povandeninės žūklės mėgėjų laimikis ir šios žuvies sumedžiojama daugiausiai. Šis klausimas paremtas tik spėlionėmis, nes iki šiol Lietuvoje nebuvo atlikta jokių rimtų tyrimų, analizių dėl povandeninės žūklės ir jos metu sumedžiojamų žuvų kiekio, masto, žuvies rūšių ir t.t.
Taigi teiginys, kad lydeka yra labiausiai mėgiamas medžiotojų laimikis yra tik pamąstymų lygio. Kaip yra iš tiesų? Mes panagrinėsime apklausos, kuri buvo atlikta 2011 metų vasario mėnesį, rezultatus. Ši apklausa buvo atlikta visiškai neinformuojant apklausos dalyvių kokiu tikslu gauti duomenys bus naudojami. Joje dalyvavo lygiai 100 respondentų, kurie turėjo atsakyti į tokius klausimus kaip:
1. Sumedžiotų žuvų skaičius (vienetais) per metus laiko
2. Sumedžiotų žuvų svoris (kilogramais) per metus laiko
3. Vidutinis sumedžiotos per vieną medžioklę žuvies svoris (kilogramais)
4. Vidutinis sumedžiotų žuvų skaičius (vienetais) per vieną žūklę
Žinoma, kartu mes panagrinėsime ir kitų žuvų rūšių sumedžiojimo mastus, kad galėtume palyginti ir susidaryti objektyvią nuomonę dėl Lietuvoje sumedžiojamų žuvų rūšių kiekio ir svorio.
Pirmiausia, prieš pradedant nagrinėti šios apklausos duomenis, reikėtų aptarti labai svarbius faktus, tai yra palyginti mėgėjiškos žūklės būdus propoguojančių Lietuvoje mastus, kiek Lietuvoje žmonių mieliau renkasi vieną ar kitą žūklės būdą ir kokią įtaką tų grupių skaičius turi gamtos išteklių naudojimui.
Aptarkime kokie leidžiami Lietuvoje mėgėjiškos žūklės būdai:
Ištrauka iš LR Aplinkos ministro įsakymo dėl mėgėjiškos žūklės taisyklių 4.2. punkto:
Mėgėjiškos žūklės būdas žūklė, kai žuvys suviliojamos natūralios kilmės arba dirbtiniais masalais, taip pat vėžių gaudymas bučiukais ir samteliais, žuvų gaudymas masalui, taip pat povandeninė žūklė, kai žuvys šaudomos povandeniniais šautuvais.
Jei būtų galima taip grubiai išskirti šiuos būdus, tai būdas, kai žuvis bandoma suvilioti virš vandens ir po vandeniu. Suskirstykime į dvi kategorijas: žvejai (su visomis mėgėjiškos žūklės taisyklėse numatytomis priemonėmis žuvims vilioti) ir povandenininkai (kai žuvys šaudomos specialiai tam paruoštais šautuvais po vandeniu).
Žvejų ir povandenininkų mastai Lietuvoje
Kalbant apie žvejų skaičių Lietuvoje, aš pasiremsiu oficialiai atliktu tyrimu, kuris buvo užsakytas LVVŽTC, o atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras Vilmorus. Šio tyrimo rezultatai rodo, kad žvejyba mūsų šalyje patraukli 8 vyrams iš 10 ir 3 moterims iš 10. Vadinasi, kasmet aktyviai užsiima žvejyba 478 700 Lietuvos gyventojų.
Labai apmaudu, kad iki šiol nėra iki galo aiškiai žinomas Lietuvoje užsiimančių povandenine žūkle asmenų skaičius. Vargu, ar tiksliai tą paskaičiuoti būtų galima, kadangi čia tikrai skaičiai nebus panašūs į žvejų. Galima tik daryti prielaidą, kad skaičius neturėtų viršyti 1000-2000 piliečių.
Šis dviem žūklės būdais užsiimančių asmenų skaičių palyginimas yra labai svarbus keliant tolimesnias prielaidas, analizuojant sugautų per metus žuvų skaičių tiek žvejų, tiek povandenininkų grupėse. Reikėtų nepamiršti to, kad šioms abiems grupėms šiuo metu Lietuvoje galioja tos pačios mėgėjiškos žūklės taisyklės dėl leistinų žuvų sugavimo per parą vienam asmeniui normų, žuvų dydžiui ir kiekiui. Todėl labai svarbu aiškiai suvokti, kad šiuo aspektu abi grupės tiek žvejai, tiek povandenininkai turi identiškai vienodas sąlygas dėl galimybės sugautą ar sumedžiotą laimikį pasiimti su savimi. Nežiūrint to, kad šios sąlygos vienodos abiems grupėms, norint įvertinti abiejų grupių atskirai sugaunamų žuvų per metus laiko mastus, būtina įvertinti pagrindinį skirtumą tai šių abiejų žūklės būdų paplitimą Lietuvoje: žvejai iki 500 000 ir povandenininkai 1000-2000.
Taigi įvertinus šiuos kelis faktus, galima drąsiai daryti prielaidą, kad sugaunamų žuvų masė per metus yra labai skirtinga abiejose grupėse. Teoriškai tą apskaičiuoti nesudėtinga. Paimkime tik vieną punktą iš mėgėjiškos žūklės taisyklių: maksimalus per parą vienam asmeniui leistinas žuvų skaičius iki 5 kg. Belieka padauginti šiuos 5 kilogramus iš žvejų ir povandenininkų skaičiaus ir mes gautume teorinį sugaunamos žuvies skaičių per metus Lietuvos teritorijos vandenyse. Skirtumas bus labai didelis, kadangi povandenininkų populiacija yra 250-500 kartų mažesnė nei žvejų.
Apklausos apie per metus sumedžiojamos žuvies Lietuvoje mastus analizė.
Grįžkime prie 4 klausimų, į kuriuos atsakė lygiai 100 respondentų apie povandeninę žūklę:
1. Sumedžiotų žuvų skaičius (vienetais) per metus laiko;
2. Sumedžiotų žuvų svoris (kilogramais) per metus laiko;
3. Vidutinis sumedžiotos per vieną medžioklę žuvies svoris (kilogramais);
4. Vidutinis sumedžiotų žuvų skaičius (vienetais) per vieną žūklę.
Apklausos struktūra:
Apklausa buvo sudaryta iš tų pačių 4 klausimų, tačiau šie klausimai buvo užduodami kiekvienai žuvies rūšiai atskirai. Žuvies rūšys, apie kurias buvo klausiama apklausoje buvo ešeriai, karpiai, karšiai, lydekos, unguriai, starkiai, lynai, šamai, jūrinė žuvis ir kitos nevardintos žuvų rūšys. Taigi 10 žuvų rūšių ir tie patys 4 klausimai.
Panagrinėkime kiekvienos žuvies rūšį atskirai: kiek vidutiniškai vienas povandenininkas sumedžioja per metus laiko žuvies vienetais, kilogramais ir kiek vidutiniškai sumedžioja žuvies per vieną medžioklę kilogramais ir vienetais.
Ešeriai
Tai yra viena iš gausiausiai Lietuvoje paplitusių žuvų rūšis. Labai daug prie šios žuvies rūšies grafikų nagrinėjimo neapsistosime, tačiau labai aiškiai matosi, kad šios žuvies rūšies per metus povandenininkai sumedžioja gal ir daugiau vienetais, tačiau jų masė tikrai nėra įspūdinga.
1. Sumedžiotų žuvų skaičius (vienetais) per metus laiko;
2. Sumedžiotų žuvų svoris (kilogramais) per metus laiko;
3. Vidutinis sumedžiotos per vieną medžioklę žuvies svoris (kilogramais)
4. Vidutinis sumedžiotų žuvų skaičius (vienetais) per vieną žūklę
Karpiai
Neretai tenka išgirsti priekaištų iš žvejų-karpininkų, kurie susirūpinę dėl povandenininkų sumedžiojamų karpių skaičiaus. Nenagrinėjat tokios temos, kad ši žuvis apskritai pasaulyje yra laikoma žuvimi kenkėja, visgi ši žuvis yra labai mėgiama tiek žvejų, tiek povandenininkų, tačiau panagrinėjus visus keturis grafikus, matome, kad karpių laimikiais povandenininkai tikrai negali labai pasigirti. Didžioji dalis, net 69.2% povandenininkų, pažymėjo, kad jie per metus laiko šios žuvies sumedžioja iki 1 vieneto. Manyčiau, šį faktą jau galime laikyti kaip išvada dėl šios žuvies rūšies sumedžiojimo mastų.
1. Sumedžiotų žuvų skaičius (vienetais) per metus laiko;
2. Sumedžiotų žuvų svoris (kilogramais) per metus laiko;
3. Vidutinis sumedžiotos per vieną medžioklę žuvies svoris (kilogramais)
4. Vidutinis sumedžiotų žuvų skaičius (vienetais) per vieną žūklę
Karšiai
1. Sumedžiotų žuvų skaičius (vienetais) per metus laiko;
2. Sumedžiotų žuvų svoris (kilogramais) per metus laiko;
3. Vidutinis sumedžiotos per vieną medžioklę žuvies svoris (kilogramais)
4. Vidutinis sumedžiotų žuvų skaičius (vienetais) per vieną žūklę
Lydekos
Apsistokime daugiau prie šios žuvies rūšies, kadangi kaip jau minėjome aukščiau, dažnai keliama prielaida, kad ši žuvies rūšis dažniausiai sumedžiojama povandeninės žūklės mėgėjų tarpe, todėl dideli sumedžiotos šios žuvies rūšies skaičiai gali kelti pavojų šios žuvies populiacijai. Panagrinėkime pirmame grafike sumedžiotų žuvų skaičių per metus laiko. Lyginant lydekų grafikus matome tikrai didesnį šios žuvies rūšies sumedžiojimo skaičių, tačiau pasigilinus detaliau, į bendrus skaičius, kurių net 47.9 % povandenininkų sumedžiotų lydekų per metus skaičius svyruoja tik nuo 5 iki 20 vienetų. Kiti procentai pasidalinę mažomis dalimis kaip 6.1% apklaustų povandenininkų pažymėjo, kad jų sumedžiojamų lydekų skaičius siekia per metus laiko iki 1 lydekos. Ir tik 4.1% povandenininkų pažymėjo apklausoje, kad per metus laiko jų sumedžiotų lydekų skaičius gali siekti 40-50 vienetų.
Palyginus abu grafikus sumedžiotų žuvų skaičius (vienetais) per metus laiko ir sumedžiotų žuvų svoris (kilogramais) per metus laiko didelio skirtumo nematome. Didžioji dalis 63.6% povandenininkų pažymėjo, kad jų sumedžiotų lydekų bendras svoris per metus galėtų siekti nuo 4 iki 30 kg.
1. Sumedžiotų žuvų skaičius (vienetais) per metus laiko;
2. Sumedžiotų žuvų svoris (kilogramais) per metus laiko;
Panagrinėkime kitus du grafikus: vidutinis sumedžiotos per vieną medžioklę žuvies svoris (kilogramais) ir vidutinis sumedžiotų žuvų skaičius (vienetais) per vieną žūklę. Ar tikrai taip yra, kad lydeka yra labiausiai sumedžiojama žuvis per kiekvieną žūklę? Remiantis mėgėjiškos žūklės taisyklių numatytais lydekų kiekių ir svorių limitais, kurių nebūtų galima viršyti per parą laiko (per vieną parą vienam žvejui ar povandenininkui iki 5 vnt), drąsiai galima teigti, kad galimas lydekų limitas povandenininkų tarpe labai retai kada viršijamas. Didžioji dalis apklaustųjų 87.9% pažymėjo, kad per parą laiko jie sumedžioja nuo 0 iki 2 lydekų. Todėl aukščiau paminėtą samprotavimą, kad povandeninė žūklė dėl lengviausiai ir geidžiamiausiai sumedžiojamų lydekų kelia šios žuvies populiacijai didelę grėsmę, yra neteisingas. Jei mes galime daryti prielaidą, kad mėgėjiškos žūklės taisyklės buvo sudarytos remiantis atliktais tyrimais, kurių metu buvo paskaičiuota, kad vienam žvejui ar povandenininkui lydekų paros limitas gali siekti iki 5 vienetų, tai povandeninė žūklė niekaip negalėtų kelti pavojaus šiai žuvies rūšiai.
3. Vidutinis sumedžiotos per vieną medžioklę žuvies svoris (kilogramais)
4. Vidutinis sumedžiotų žuvų skaičius (vienetais) per vieną žūklę
Unguriai
Ši žuvies rūšis paskutiniais metais visame pasaulyje stebima atidžiau nei kitos, kadangi jos populiacija sparčiai mažėja, todėl skiriama nemažai lėšų, kad atkurti jos populiaciją Europoje. Lietuva taip pat paskutiniais metais šiai žuvies rūšiai yra skyrusi nemažai projektų ir lėšų. Dar prieš pora metų buvo leistinas maksimalus paros limitas šiai žuviai iki 5 vienetų, šiai dienai limitas sumažintas iki 3 vnt. Pasak LR aplinkos ministerijos, neatmetama galimybė ateityje visiškai apriboti šios žuvies mėgėjišką žūklę. Tačiau tuo pačiu metu nors ir dalinai apriboti, bet verslinės žūklės atstovai gali kartą per metus tvenkti upelius ir gaudyti šią žuvį. Dažniausiai verslinės žūklės atstovų laimikis būna išties įspūdingas, jie kasmet iš Lietuvos vidaus vandenų paima tonomis šios žuvies. Palyginti mėgėjiškos ir verslinės žūklės būdu sugautų per metus laiko ungurių skaičių ir masę sunku, tačiau nagrinėjant povandenininkų sumedžiotų ungurių skaičių ir masę lyginti su versline žūkle tikrai būtų nelogiška, kadangi matome, kad nemaža dalis povandenininkų, net 35.1% pažymėjo, kad jie per metus sumedžioja iki 1 vieneto. Didžioji dalis povandenininkų (51%) pažymėjo, kad jų sumedžiotų ungurių skaičius per metus gali siekti nuo 4 iki 50 vienetų.
1. Sumedžiotų žuvų skaičius (vienetais) per metus laiko;
2. Sumedžiotų žuvų svoris (kilogramais) per metus laiko;
Povandenininkai taip pat negalėtų pasigirti, kad ungurys dažnai jų sumedžiojamas laimikis, kadangi didžioji dalis, net 55.9% pažymėjo, kad jie per vieną medžioklę sumedžioja iki 1 ungurio. Ir tik 39.8% povandenininkų sumedžioja nuo 1 iki 3 ungurių per vieną žūklę.
3. Vidutinis sumedžiotos per vieną medžioklę žuvies svoris (kilogramais)
4. Vidutinis sumedžiotų žuvų skaičius (vienetais) per vieną žūklę
Starkiai
1. Sumedžiotų žuvų skaičius (vienetais) per metus laiko;
2. Sumedžiotų žuvų svoris (kilogramais) per metus laiko;
3. Vidutinis sumedžiotos per vieną medžioklę žuvies svoris (kilogramais)
4. Vidutinis sumedžiotų žuvų skaičius (vienetais) per vieną žūklę
Lynai
1. Sumedžiotų žuvų skaičius (vienetais) per metus laiko;
2. Sumedžiotų žuvų svoris (kilogramais) per metus laiko;
3. Vidutinis sumedžiotos per vieną medžioklę žuvies svoris (kilogramais)
4. Vidutinis sumedžiotų žuvų skaičius (vienetais) per vieną žūklę
Šamai
Ši žuvis neabejotinai yra kiekvieno povandenininko ir žvejo svajonių laimikis, neskaitant šio fakto, mes grafike matome, kad ši žuvis Lietuvoje sumedžiojama rečiausiai. Žvejams tuo tarpu ši žuvis nėra retas laimikis, kadangi šios žuvies populiacija didžiausia Nemuno upėje, kurioje povandeninė žūklė yra uždrausta.
1. Sumedžiotų žuvų skaičius (vienetais) per metus laiko;
2. Sumedžiotų žuvų svoris (kilogramais) per metus laiko;
3. Vidutinis sumedžiotos per vieną medžioklę žuvies svoris (kilogramais)
4. Vidutinis sumedžiotų žuvų skaičius (vienetais) per vieną žūklę
Jūrinė žuvis
1. Sumedžiotų žuvų skaičius (vienetais) per metus laiko;
2. Sumedžiotų žuvų svoris (kilogramais) per metus laiko;
3. Vidutinis sumedžiotos per vieną medžioklę žuvies svoris (kilogramais)
4. Vidutinis sumedžiotų žuvų skaičius (vienetais) per vieną žūklę
Kita žuvis
1. Sumedžiotų žuvų skaičius (vienetais) per metus laiko;
2. Sumedžiotų žuvų svoris (kilogramais) per metus laiko;
3. Vidutinis sumedžiotos per vieną medžioklę žuvies svoris (kilogramais)
4. Vidutinis sumedžiotų žuvų skaičius (vienetais) per vieną žūklę
Išvados:
Tarp Lietuvoje paplitusios povandeninės žūklės mėgėjų sumedžiojamų atskiros žuvies rūšies skaičiai, masė per metus laiko yra skirtingi, jie priklauso nuo žuvies paplitimo ir susiformavusių povandeninės žūklės mėgėjų medžioklių standartų.
Išanalizavus apklausos duomenis ir žinant povandeninės žūklės mėgėjų paplitimą, negalime patvirtinti fakto, kad šis mėgėjiškos žūklės taisyklėse reglamentuotas žūklės būdas povandeninė žūklė gali kelti kokį nors realų pavojų kuriai nors žuvies rūšies populiacijai.
Lyginant sugaunamų ir sumedžiojamų žuvų skaičių Lietuvos mastu tarp dviejų žūklės būdų žvejybos ir povandeninės žūklės - negalima daryti prielaidos, kad povandeninės žūklės būdu sumedžiojamos žuvies skaičius per metus galėtų siekti, ar viršyti žvejų sugaunamos žuvies masės per metus.
Racionaliai propoguojama povandeninė žūklė negali kelti jokio realaus pavojaus jokiai žuvies populiacijai, kadangi šios žūklės mėgėjų Lietuvoje skaičius yra ženkliai mažesnis nei žvejų.
Tyrimas atliktas 2011 vasario mėn., apklausa atlikta povandeninės medžioklės klubo Neriam inciatyva.
Autorius: Dainius Kublickas
igoriokas_lt 2011/04/06/ 23:11:00
Stipriai pavarei Dainiau!
evadas 2011/04/07/ 20:25:32 straipsniukas. ar nereiketu tokios info labiau paviesinti? kad ir kiti asmenys (taip pat ir tie patys zvejai) galetu palyginti zveju ir povandenininku kiekius ir t.t.
gasas 2011/04/08/ 18:20:13
Geras straipsnis. Taciau mano manymu atspindi tik rytu Lietuvos povandeninku laimikiu analize. Manau pajūrio medžiotojų laimikiai tikrai kiti. Bet kokiu atveju labai norėčiau, kad tai perskaityti kiekvienas Lietuvos zvejas mėgėjas.
Cirkulas 2011/04/09/ 00:12:23
Smagu, kad patiko, manau panasia apklausa galesime padaryti kas met, po keliu metu galesime palyginti duomenis, matysime kaip keiciasi medziotoju iprociai, zuvu gausa ir t.t.
zebai11 2022/07/07/ 17:25:51 kuršių mariose galima povandeninė žvejyba?
GintarasGVE 2022/04/15/ 12:55:55 12. Povandeninė žvejyba leidžiama Baltijos jūros priekrantėje, išskyrus rekreacines zonas. Kas gali paaiškinti, kur prasideda ir kur baigiasi rekreacinė zona pajūryje?
GintarasGVE 2022/04/15/ 12:54:08 Gal kas radote galimybių užsiimti povandenine medžiokle vakarų lietuvos dalyje?
GintarasGVE 2022/04/15/ 12:53:58 Gal kas radote galimybių užsiimti povandenine medžiokle vakarų lietuvos dalyje?
doncas 2020/07/17/ 00:03:34 Sveiki. Gal kam didelės dėžės šaldytiems trofėjams, kas į Norgę važinėja. Polistirolas, išorė 118× 78× 78,5 cm. Sienelė 8 cm. Dangtis irgi 8 cm storio. Kaunas. 20 pinigų.
Povandeninė žūklė tai vienas iš mėgėjiškos žūklės būdų, kuris Lietuvoje dažnai vertinamas kritiškai ir bandoma šį žūklės būdą nepelnytai vertinti kaip keliantį pavojų gamtai, žuvų ištekliams. Ar iš tikrųjų taip yra?
