Vėgeles gruodžio 15-sausio 15 d.,
lydekasvasario 1-balandžio 20 d.,
sterkus kovo 1-gegužės 20 d.,
kiršlius kovo 1-gegužės 15 d.,
salačiusbalandžio 1-gegužės 15 d.,
žiobriusgegužės 15-birželio 15 d.,
otusgegužės 1-liepos 31 d.,
upėtakiusspalio 1-gruodžio 31 d.,
sykusspalio 1-gruodžio 31 d.
Medžioti galima čia...
Kas įspėtas tas yra apginkluotas
,,Kas įspėtas tas yra apginkluotas
,,Blekaut atsiradimo priežastis ir provokuojantys faktoriai.
,,Shallow-water bleckout" (SWB) sąmonės netekimas nardymo metu, kuomet per ilgai užlaikius kvėpavimą išsivysto deguonies trūkumas.
Pirmą kartą apie tai rašė S Miles-om kaip apie ,, latent hypoxia, Shallow-water bleckout (SWB) šis terminas reiškia netikėtą narų sąmonės netekimą, naudojančius uždaro tipo deguonies kvėpavimo prietaisus (rebrizerius) nardant nedideliuose gyliuose. Sąmonės dažniausiai netenkama esant nuo 5m gylio iki paviršiaus, tuomet kai besiplečiantys plaučiai išsiurbia/pasisavina deguonį iš kraujo. Viena karta praradus sąmonę jus gali ištikt mirtis. ,,Blekaut įvyksta staigiai ir nenujaučiant jo priartėjimo (auros). Dažniausiai aukos šio reiškinio taip ir miršta nesupratę kas įvyko... Kas metus tik JAV nuskęsta apie 7000 žmonių. Craig, 1976 metais apklausė asmenis kuriems pavyko išgyventi po tokios situacijos. Visi jie hiperventiliavo (giliai kvėpavo) plaučius prieš nėrimą ir jokių pokyčių prieš sąmonės netekimą jie nejuto. Narai naudoja hipervintiliaciją tam, kad pažeminti CO2 koncentraciją ir prailgint panėrimo laiką. Pradedantieji narai užlaikantys kvėpavimą, dėl adaptacijos skirtumų daugiausia nepasiekia tokios būklės. Narai ,,vidutinio lygio tai ta kategorija, kuri labiausiai pakliūna į didžiausia rizikos laipsnį. Treniruočių eigoje gerinant rezultatus, jie adaptuojasi psichologiškai ir fiziologiškai kas jiems leidžia panerti giliau ir ilgiau išlikti po vandeniu. Nuo šito neapsaugoti ir vadinamieji ,,patyrę narai.
[Kvėpavimas svarbiausia organizmo funkcija, kuri vyksta dėka koordinuotos veiklos, išorinio kvėpavimo, kraujo ir kraujo apytakos sistemų. Išorinio kvėpavimo pagrindinis uždavinys yra palaikyti optimalų arterinio kraujo O2 ir CO2 beveik pastovų parcialinį slėgį, o taip pat palaikyti pH prie bet kokių pakitimų. Todėl O2 ir CO2 turi įtakos kvėpavimo reguliacijoje.
Šių dujų parcialinio slėgio ir pH nukrypimai kraujyje sukelia plaučių ventiliacijos pakitimus, kurie sumažina tuos nukrypimus ir tokiu būdu palaikoma beveik pastovi arterinio kraujo dujų sudėtis.
Pagrindinis būdas arterinio kraujo dujų sudėties palaikymui yra plaučių ventiliacijos tūrio reguliacija kvėpavimo dažnio ir gilumo suderinamumo sąskaita. Optimalus suderinamumas šių dujų rodiklio užtikrinamas kvėpavimo centro veiklos refleksine reguliacija, kontroliuojančios kvėpavimo raumenų darbą. Kadangi kraujo dujų sudėtis taip pat priklauso nuo širdies kraujagyslių sistemos darbo, kvėpavimo reguliacija tampriai susieta su kraujotakos reguliacija.
Kraujas atneša O2 audiniams, o iš jų paima CO2. pagrindinė jėga, kuri nulemia dujų difuzijos kryptį audiniuose, t.p. yra parcialinio dujų slėgio skirtumas tarp kraujo ir audinių. Audinių ląstelėse CO2 slėgis gali pasiekti iki 60 70mmHg. Audinių skystyje jis nepastovus ir būna apie 46mmHg, o atitekančiame į audinius arteriniame kraujyje apie 37 40mmHg. Todėl CO2 difunduoja iš ląstelių į audinių skysčius, o iš jų į kraują. Audinių ląstelės labai intensyviai naudoja O2. funkcionuojančių ląstelių protoplazmoje labai mažas O2 slėgis, beveik lygus 0. audinių skystyje 20 40mmHg. O atitekančiame į audinius arteriniame kraujyje 100mmHg. Kadangi audinių ląstelių protoplazmoje slėgis lygus 0, tai ir nulemia O2 difuziją į ląstelių protoplazmą ( Kėvelaitis E ir kt., (2006). Žmogaus fiziologija ).
Ląstelėse O2 panaudojamas biologinei oksidacijai ir energijos gamybai. Raumenų ląstelėse O2 susijungęs su baltymu mioglobinu. Mioglobiną ląstelės naudoja tada kai dirbdamas raumuo susitraukia ir užspaudžia kapiliarus. Tada audinys iš kraujo negauna O2 ir naudoja mioglobiną.
Skatinanti dujų apykaitą tarp alveolių oro ir kraujo, yra parcialinių slėgių skirtumas, nesunku suprasti, kad esant mažesniam parcialiniam deguonies slėgiui įkvepiamame ore, mažiau deguonies patenka į kraują, kuris mažiau jo gali pristatyti audiniams. Atsiranda sekanti priežasčių - pasekmių grandinė : >oro slėgis>parcialinis deguonies slėgis alveolėse hipoksemija>hipoksija.
Būtent įvairių audinių hipoksija yra pagrindinis faktorius, veikiantis organizmą ir bloginantis jo darbingumą žemo atmosferos slėgio sąlygose. Tai ypatingai atsiliepia audiniams, intensyviausiai naudojantiems deguonį: nerviniams audiniams ir fizinio darbo metu - raumenims. Tai pasireiškia tiek objektyviais, tiek ir subjektyviais organizmo pakitimais.( Stasiulis A. ir kt., (2006). Sporto ir pratimų fiziologijos laboratoriniai darbai.).
Smegenų ląstelės nekaupia savyje nei deguonies, nei maistinių medžiagų, kitaip nei raumenų ląstelės. Šiomis medžiagomis smegenų ląsteles kraujas turi aprūpinti nuolat. Negavę reikiamo kiekio deguonies smegenys atsijungia.]
Fridaivingo pagrindai
(Molčanova N.V.)
Sąmonės praradimo priežastys nardymo metu kuomet užlaikomas kvėpavimas.
Pagrindinė fridaivingo problema sąmonės netekimas kurio metu širdies nesustoja plakusi, tačiau dėl perkrovos (deguonies bado) atsijungia smegenys.
Tuomet kada atliekamas statinis kvėpavimo užlaikymas neriant į gylį ar į ilgį, parcialinis deguonies slėgis plaučiuose ir arteriniame kraujuje sumažėja iki kritinės ribos.
Sąmones netekimas įvyksta dėl galvos smegenų aštraus deguonies bado, tuo metu kaip atliekami statiniai kvėpavimo užlaikymai arba nėrimai į ilgį ar gylį, kada parcialinis slėgis deguonies plaučiuose ir arteriniame kraujuje nukrenta žemiau kritines ribos. Tai atsitinka dėl sąveikos, aukšto lygio metabolinio galvos smegenų ląstelių aktyvumo, mažų deguonies atsargų ir nedidelio rezervo aukšto energetiškumo fosfatų (10). Kai tuo tarpu raumenys turintys mioglobiną, deguoni gali prijungti šešis kartus greičiau už hemoglobiną. Kai širdies ir kvėpavimo sistema nepajėgia aprūpinti raumenų deguonimi reikalingo angliavandenių skaidymui, raumenyse pradeda dirbti anaerobinėmis (be deguonies) sąlygomis. Tuo metu reikiamai energijai (ATP) gauti raumenyse vyksta cheminės reakcijos be deguonies, kurių metu skaidomi organizme esantys riebalai, vėliau baltymai.
Todėl galvos smegenys nekalti dėl tokios diskriminacijos, neturint neuroglobino atsijungia nuo aptarnavimo neprotingo kūno, kuris raunasi į povandeninius plotus.
Subjektyvūs pojūčiai besiartinančios aštrios hipoksinės būklės pas fridaiverius yra skirtingi. Daugumai prasideda nekontroliuojami diafragmos traukuliai, kurie iššaukiami įkvėpimo centrų, oro įkvėpimui.
Aukštos kvalifikacijos fridaiveriai gali ilgą laiką ignoruoti šį reiškinį, kol tai nepradeda kartotis vis dažniau ir dažniau. Pradedantiems reikėtų išnerti iš karto jiems prasidėjus. Kai kurie fridaiveriai nejaučia diafragmos traukulių prieš prarandant sąmonę. Fridaiverio tikslas išsamiai tyrinėti savo organizmo pokyčius, kadangi hipoksijos požymiai yra sunkiai pastebimi , be to tai greitai vykstantis procesas.
Dažnai statikoj ir neriant į tolį, neretai naras jaučia pirštuose tirpimą, raumenų sustingimą, svaigimą, susiaurėja regėjimo laukas, jis tampa tarsi tunelinis. Kartais fridaiveriams, ypatingai treniruotiems, arba turintys įgimtą mažą jautrumą kvėpavimo centrų angliarūgštei, jie lengvai perneša sukelta diskomfortine būkle. Jie užmiega dėl besivistančio centrines nervu sistemos stabdymo, peržengus kraštutin3 riba.
Nardantis į gylius fridaiveris, dažniausiai nejaučia noro įkvėpti, ko pasėkoje staigiai gali prarasti sąmonę. Praradus sąmonę refleksiškai įvyksta laringospazmas ir vanduo nepatenka į plaučius, atsipalaidavus balso stygom plaučiai prisipildo vandens. Tokiu atveju svarbu kuo skubiau suteikti pirmąją pagalbą. Pagal odos spalvą galima spręsti ar plaučiai pilni vandens ar ne. Nuo to skiriasi pirmos pagalbos suteikimo būdas. Kuo greičiau suteikiama pirma pagalbą tuo didesnė tikimybė grąžinti gyvybę. Ir kuo smegenys trumpiau negavo deguonies tuo mažiau ar visai nebus liekamųjų reiškinių (paralyžiaus, silpnaprotystės.....)
Aštrios hipoksijos būklę galima suskirstyti į 4 lygius:
1. Stebimos mėlynos lūpos ir išblyškęs veidas. Asmens žvilgsnis sufokusuotas/įtemptas. Esant šitai stadijai organizmas pakankamai lengvai susidoroja su hipoksija įjungiant kompensacinius mechanizmus.
2. Vystosi aiškūs pokyčiai CNS (centrinės nervų sistemos) veikloje. Susilpnėja kritinis mąstymas: išnyksta gebėjimas įvertinti situaciją, kyla noras pasiekti užsibrėžtą tikslą. Lūpos pabąla, išsiblaškęs žvilgsnis kas liudija apie išsekimą.
3. Įvyksta CNS funkcijų sutrikimas. Atsiranda hipokseminės konvulsijos (nekontroliuojami raumenų trūkčiojimai) apimantys ir smulkiąsias raumenų grupes. Dažniausiai mimikos raumenis (vadinama ,,samba) arba stambiąsias raumenų grupes iš kurių dažniausiai nekontroliuojamai pradeda susitraukinėti kaklo raumenys, pečių lanko r., juosmens r., rečiau rankų ir kojų.
4. Fridaiveris netenka sąmonės, sustoja kvėpavimas nesustojus širdies veiklai.
Šiuose situacijose fridaiverems reikalinga kontrolė iš šono. Visais atvejais sąmonės netekimo priežastis yra pervertinimas savo jėgų bei savo organizmo gabumų viršijimas.
Galima išskirti veiksnius įtakojančius blekauto atsiradimą:
1. Užsibrėžtas tikslas.
Turint nusistatytą tikslą , kaip rezultatą, metruose ar minutėse, fridaiveris negali objektyviai stebėti organizmo pokyčių augančiai hipoksijai, hiperkapnijai, acitozei kurie atsiranda būnant ilgai panėrus. Valios pastangos leidžia fridaiveriui ignoruoti troškimus įkvėpti ir kentėti iki kol bus pasiektas užsibrėžtas tikslas. Ryškus pavyzdys Vladimir Boldenkov pasaulio čempionate Mariboja, labai galingai ir su didele valia siekiantis linijos, patyrė blekauta.
2. Dujų slėgio sumažėjimas išneriant.
Neriant į gylius padidėja rizika hipoksijai ir hiperkapnijai, kadangi jų slenkstis yra labai susijęs su parcialiniu dujų slėgiu. Panirimo metu plaučiuose ir arteriniame kraujyje didėja parcialinis deguonies slėgis dėl padidėjusio hidrostatinio spaudimo, nežiūrint į tai, kad audiniai naudoją deguonį. Parcialinis slėgis CO2, taip pat auga, bet neryškiai, taip kaip CO2 koncentracija darbo pradžioje neryški. Išneriant sumažėja parcealinis deguonies slėgis plaučiuose ir arteriniame kraujuje. Ryšium su tuo kad, audiniai ir toliau naudoja deguonį ir dėl sumažėjusio hidrostatinio slėgio (ypač staigiai), neįvyksta dirginimas kvėpavimo centrų. Dėl ko, sąmonės gali netekti prieš pat išnėrimą, likus paskutiniams 10 m. be jokio diskonforto ir kažkokiu išankstiniu pojūčiu ir noro įkvėpt.
Dažnai fridaiveris tik išnėręs į paviršių kada pradeda ventiliuoti plaučius praranda sąmonę. Priežąstis to yra organizme esanti didelė deguonies skola, ir kraujuje deguonies lygis toliau krenta, net ir po kelių kvėpavimo ciklų. Taipogi reikalingas laikas kraujuj prisisotinti deguonim, bei prisotintam kraujui pasiekti smegenis. Kartais fridaiveris pats atgauna sąmonę po blekauto. Paviršiuje laringospazmas gali praeiti savaime, hiperkapninis stimulas suintensyvėję ir fridaiveris refleksiškai įkvėpia. Jis būna nustebintas sąmyšiu aplink save ir netiki įvykusiu įvykiu. Bet kartais hipoksijos lygis toks aukštas, kad išsivysto užribinis centrinės nervų sistemos išjungimas/sustabdymas ir po sąmonės praradimo ir kvėpavimo sustojimo reikalinga dirbtinė plaučių ventiliacija. Pavyzdžių tokiu nemažai : Gerbert Hycč, Medin Rei pasaulio čempionate Prancūzijoje.
3. Įgimtas arba įgytas mažas jautrumas hipoksijai.
Statikos metu arba nardymui į ilgį pagal hipoksijos ir hiperklampijos didėjimo lygį prasideda kvėpavimo centų dirginimas ir fridaiveris jaučia padidėjusį norą įkvėpti. Retais atvejais egzistuoja įgimtas žemas jautrumas kvėpavimo centro CO2 poveikiui. Ilgai save lavinant taip pat šis slenkstis didėja, dėl organizmo adaptacijos. Ir diskonfortinės reakcijos tampa vis lengvesnės, fridaiveris pats gali nepastebimai atsijungti pasiekęs jam kritinę ribą. Narų pasakojimuose vien tik nesusipratimai: ,,plaukiau, plaukiau....arba gulėjau, gulėjau ...viskas buvo gerai ir kaip čia taip? Būtent tok nesusivokimas buvo Ženės akyse.
4. Hiperventiliacija
Hiperventiliacija plaučių gali būti nustatyta kaip alveolinė ventiliacija, viršijanti tą kuri būtina, kad įvyktų CO2 metabolizmas. Hiperventiliuojant vyksta ne tik gilus, bet ir tankus kvėpavimas (daugiau 10-12 gilių įkvėpimų-iškvėpimų per minutę ), po to dažniausiai jaučiamas lengvas svaigulys ir pirštų galų tirpimas/padilgčiojimai. Hiperventiliacija padeda pašalinti CO2 iš organizmo. Ir dėl šios priežasties kvėpavimo centrai vėliau sužadinami, net ir sumažėjus deguonies kiekiui kraujuje iki kritinio lygio neatsiranda noro įkvėpti (2). Tai vyksta dėl to, kad chemoreceptoriai (receptoriai reaguojantys į cheminius kraujo pokyčius) žymiai labiau jautrūs pokyčiams parcialinio slėgio CO2, negu parcialiniams slėgio pokyčiams O2. Hiperventiliacija sukelia melagingą komforto jausmą, ir padidėja rizika blekauto, nes pasiekiamas pavojingas CO2 slenkstis. Tuo labiau CO2 pašalinimas per plaučius iššaukia nedidelį kraujo pašarmėjimą (didėja pH) to pasekoje hemoglobinas stipriau prisijungia prie deguonies, o dėl to pasunkėja deguonies perdavimas audiniams (10).
Šita praktika ankščiau buvo tankiai naudojama povandeniniams medžiotojams. Prisimenu grąžų medžiotoją Vasilijų atliekant hiperventiliaciją prieš nėrimą baseine. Paklaustas ar tikrai jis užtikrintas savuosiuose veiksmuose, atsakymas buvo: ,,Visiškai. Po sąmonės netekimo 80m gylyje Vasilijus susimąstė.
Dabar medžiotojai išsiaiškino, kad pagrindinis indikatorius/rodiklis yra pavojaus slenkstis hiperkapnijos pasekoje ir jis turi išlikti aktyvus. Yra viltis į protinga jų dirbančiu plaučiu ventiliacija.
5. Neteisingas kvėpavimas po išnirimo.
Staigus iškvėpimas (tame tarpe ir tam, kad išstumt vandenį iš vamzdelio) koncentraciją startiniam protokolui, arba pašalinimas vandens iš kaukės, paviršinis kvėpavimas visi šitie veiksmai gali atvesti į blekautą, jeigu darbas buvo galimybių ribose. Giliem Heri būtent po staigaus iškvėpimo prarado sąmonę pasaulio čempionate Prancūzijoje. Natalija Avsienko tame pačiame čempionate susikoncentravo startinio protokolo atlikimui, vietoj to, kad būtų susikoncentravusi į kvėpavimą.
6. Įpakavimas
Esant didėjančiam slėgiui kvėpavimo takuose plaučių ,,įpakavimo metu papildomu oro kiekiu, didėja slėgis plaučiuose ir persitempia plaučių audiniai. Esant tokiom sąlygom suspausti plaučių indai (alveolės) iššaukia padidintą pasipriešinimą kraujo tėkmei, sumažina širdyje kraujo išstūmimą dėl ko sumažėja smegenų aprūpinimas deguonimi (11).
Toks būdas gali būti efektyvus tik narams kurie daugiau nei 2 metai tuo užsiima, jų širdis ir plaučiai ,,supranta ko iš jų reikalaujama bei prisitaikė priešintis padidėjusiam pasipriešinimui.
Lotta Erikson statinėse varžybose Daxabe prarado sąmonę praėjus 10s. po to kai ji pradėjo pratimą.
7. Perkaitimas arba peršalimas
Esant peršalimui ar perkaitimui padidėja deguonies suvartojimas tinkamai organizmo temperatūrai palaikyti. Esant deguonies deficitui, mažesnė deguonies dalis tenka smegenims. Dėl šios priežasties anksčiau pasiekiami rezultatai tampa nepasiekiami. Olia Suriakova pasaulio čempionate Maribore sušalo 25 C; vandenyje ir ISOm kurie ankščiau buvo parodyti Rusijos čempionate buvo blekautiniai.
8. Dehidratacija.
Dehidratacija iššaukia kraujo klampumo padidėjimą, dėl ko sulėtėja kraujo tėkmė ir sumažėja maistinių medžiagų ir deguonies transportavimas. Taip pat sulėtėja apykaitos produktų pašalinimas iš audinių.
Aleksei Malčianov pasaulio čempionate Šarme startavo 12.40, o vandens išgėręs buvo tik ryte 1 stiklinę. Peršilimui nuo Egipto saulės prisidėjo ir dehidratacija, įvyko netikėtas blekautas.
9. Pervargimas.
Pervargimas sumažina organizmo atsparumą hipoksijai. Euforija po sėkmingo nėrimo ir tame fone neatsargus požiūris į organizmo pokyčius, noras rytoj vėl pakartoti tokius nuostabius rezultatus, gali atvesti į nelaimę. Taip pat gali būti ir kitos priežastys: blogas miegas, maistas neleidžiantys pilnai atsistatyti. O fridaiveris nusiteikęs ir pagal savijautą nekoreguoja krūvio.
Pavyzdys blekautas Aleksandro, sekančią dieną po malonaus nardymo kanjone ir trumpo miego.
10. Emocinė būklė
Pernelyg susijaudinęs dėl kokių nors priežasčių (loterijos laimėjimas) arba apatinė būklė iššaukta liūdnų įvykių, bei lydima nelinksmų minčių nepadeda ramiai nuotaikai reikalingai prieš nėrimą. Aukštas lygis nerimo tai pat padidina stresą varžybų metu labai rimtiems fridaiveriams. Ir tuomet galimas sąmonės netekimas distancijose kurias jie anksčiau lengvai įveikdavo.
Stipria ,,sambą gavo Igoris, kai gavęs netikėtą žinią apie gimines nusprendė vis tiek nerti į gylį.
11. Medikamentai
Medikamentai vartojami sveikatos koregavimui, esant ligai (vietiniai, kraujagysles plečiantys, antibiotikai...) gali iššaukti pokyčius funkciniam fridaiverio stoviui. Kvėpavimo užlaikymas, ypač didelis slėgis daro įtaką vaistų poveikiui. Vaistu veikimas fridaiverių ir varlių organizme nėra mediku ištirtas. Todėl išrašantis gydytojas neatsakingas už jų vartojimą bepročio fridraiverio. Bet radęs laisvo laiko ir išsiveržęs miestietis į laisvę, negi jį sustabdys nelaiminga infekcija? Ne, nesustabdys...yra stebuklingos tabletės nuo visko... Natalija Malčianova pasaulio čempionate Šarme kovojo su išoriniu Otitu ,,stebuklingų antibiotikų pagalba, tačiau gylis 95m ir antibiotikai yra nesuderinamas dalykas ,,atsisukant ir pagalvojant visi jaučiasi stiprūs.
12. Neteisingai atlikta mankšta
Jei mankšta prieš neriant iššaukia didesnę medžiagų apykaitą, tai atitinkamai padidėja deguonies sunaudojimas audiniuose, kas visai ,,neįdomu galvos smegenims, kadangi joms mažiau teks deguonies. Dažniau su mankšta suklysta sportininkai, atsitiktinai užklydę į fridaivingą. Jie įpratę įkaitinti save iki ribos, besimankštinant stengiasi nunerti distancija, artima startinei. Arba besiruošiant statikai bandymas prieš pagrindinę pernelyg didelis. Pavyzdžiui: Jurijus Šmatko Maskvos čempionate padarė per mankštą statiką lengvai 4.40, bet po to gavo blekautą 5,25.
Pagrindinis kelias išvengti blekauto tai savo galimybių ribų suvokimas, kurių peržengti neverta. Mūsų apgailestavimui neįmanoma objektyviai ir tiksliai nustatyti savo ribos. Juolab, kad ši riba nuolat keičiasi, todėl kad, priklauso nuo daugelio veiksnių (funkcinė būklė, nuovargio laipsnis, prieš tai buvę krūviai, emocinė būklė, atsigavimas ir t.t.). Reiškia savęs tyrimas (ne veidrodyje, o reakciją į krūvius), suvokimas savęs ir nuolankumas. Leidžia subjektyviai valdyti saugumo zoną (Malčianova N.V.).
zebai11 2022/07/07/ 17:25:51 kuršių mariose galima povandeninė žvejyba?
GintarasGVE 2022/04/15/ 12:55:55 12. Povandeninė žvejyba leidžiama Baltijos jūros priekrantėje, išskyrus rekreacines zonas. Kas gali paaiškinti, kur prasideda ir kur baigiasi rekreacinė zona pajūryje?
GintarasGVE 2022/04/15/ 12:54:08 Gal kas radote galimybių užsiimti povandenine medžiokle vakarų lietuvos dalyje?
GintarasGVE 2022/04/15/ 12:53:58 Gal kas radote galimybių užsiimti povandenine medžiokle vakarų lietuvos dalyje?
doncas 2020/07/17/ 00:03:34 Sveiki. Gal kam didelės dėžės šaldytiems trofėjams, kas į Norgę važinėja. Polistirolas, išorė 118× 78× 78,5 cm. Sienelė 8 cm. Dangtis irgi 8 cm storio. Kaunas. 20 pinigų.
,,Kas įspėtas tas yra apginkluotas
idomu ir svarbu, butina perskaityti netik naujokui 
