Vėgeles gruodžio 15-sausio 15 d.,
lydekasvasario 1-balandžio 20 d.,
sterkus kovo 1-gegužės 20 d.,
kiršlius kovo 1-gegužės 15 d.,
salačiusbalandžio 1-gegužės 15 d.,
žiobriusgegužės 15-birželio 15 d.,
otusgegužės 1-liepos 31 d.,
upėtakiusspalio 1-gruodžio 31 d.,
sykusspalio 1-gruodžio 31 d.
Medžioti galima čia...
Žuvis ir reljefas
ŽUVIS IR RELJEFAS
Vienas iš pagrindinių povandeninės medžioklės sėkmės komponentų yra tai, kad net papuolęs į naują vandens telkinį, apžvelgęs savo profesionaliu žvilgsniu ir panėręs tinkamoje vietoje, tinkamu laiku ir išplauksi jau su žuvų vėriniu. Tokio aukšto meistriškumo garantija tai išsamios žinios apie žuvų biologiją ir gebėjimas "skaityti tos vietovės meterologines sąlygas ir sezonų ypatybes.
Dideliuose ežeruose ,,mūsų žuvys dažniausiai būna šalia intakų žiočių, ar plaukioja vandens paviršiuje. Pavasario pabaigoje stambios žuvys mėgsta stačią pakrantę kada krantas beveik vertikaliai leidžiasi į vandenį, tuo pačiu žuvims dar labai patinka krūmai, kabantys virš vandens ir numetantys maistingus vabzdžius.
Apskritai, upėse yra lengviau ieškoti žuvies ,,pagal reljefą" ir hidrologines ypatybes nei uždaruose vandens telkiniuose. Atidžiai apžiūrėkite upių pakrantės liniją, atkreipkite dėmesį į vandens spalvą ir tėkmės sūkurius - visa tai yra dugno reljefo ženklai. Jei jūs turite echolotą, tada šis prietaisas gerokai palengvins
jūsų paieškas. O jei neturite, tada nepamirškite, kad daugiausia nedidelės upės sukasi po salpą, sudarydamos vingius, įlankas ir senvages. Alkūnių gyliai visada didžiausi vingiuotų krantų upėse, čia susidaro skardžiai, daubos, o išgaubtose - seklumos. Siaurose vietose tyli ir nestipri tėkmė eina gilyn daugiau nei plačiose. Siauros vietos su greita tėkme vadinamos rėvomis. Rėvose paprastai būna gili vieta - ,,gelda", kurią lengva nustatyti pagal tamsios spalvos vandenį. Žemiau rėvos dažnai susidaro gilios duobės - sietuvos, kurias mėgsta stambios žuvys ir plėšrūnės. Tiesios arba šiek tiek išlenktos upės atkarpos ir atkarpos tarp slenksčių vadinamos sietuvomis, čia tėkmė visada silpnesnė. Sietuvos gylis dažniausiai tolygiai padidėja nuo kranto į upės vidurį ir didžiausias būna toje atkarpoje, kur greičiausia tėkmė. Raktinis žodis ieškant žuvies upėje sietuva. Daugiausia toks puikus reiškinys susidaro tada, kada upėje yra slenkstis iš akmenų ar kitos dugno medžiagos. Svarbiausia, kad vanduo to slenksčio nesuardytų. Tokių plotų dugnas iš smėlio ir žvyro, akmenuotas, gylis nedidelis, reikšminga ir tėkmė. Tačiau tokio slenksčio
gruntas minkštesnis, prie tokių slenksčių dėl tėkmės susidaro duobės, tos pačios duobės, kurias mėgsta visos žuvys. Ten yra gerai apšildomų plotų, daug maisto, užtenka ir deguonies ir šviesos. Čia žuvys plaukia pagal maisto grandinės principą -
paskui vabzdžius ir planktoną veržiasi taiki ,,besigananti žuvis, o paskui jas plūsta ir plėšrūnės.
Plėšrūnės paprastai laikosi sietuvos pradžioje, nes šioje vietoje po plačiosios upės dalies visas grobis tarsi patenka į piltuvėlį, kur ir susirenka visas plėšriosios žuvies ,,džiaugsmas. Dar sietuvoje yra ypač lankomų vietų, kurias mėgsta žuvys tai atskiri akmenys, kerplėšos ir kitokie stambūs daiktai, dėl kurių susidaro slėptuvės ir vandens sūkuriai. Taip pat sietuvos plote vyksta teritorinis žuvų pasiskirstymas po ,,savo plotus - prie kranto daugiau mailiaus, kurį
medžioja šapalai, salačiai, ešeriai. Tuo pačiu jos gali pasislėpti už akmenų ir kerplėšų. Stambesnės plėšrios žuvys šalia, toje pačioje sietuvoje, bet gilesnėje vietoje. Išėjimas iš sietuvos tai vieta, kur vandens srovė padidėjusi dėl slenksčio, aprimsta ir vėl tampa tokia pati, kaip ir buvo taip pat labai žuvinga vieta, tai yra sietuvose žuvys būna ir prie įėjimo ir išėjimo.
Taip pat žiūrėkite į vandens telkinio dydį: jei upė nedidelė, tai žuvies daugiau duobėse; jei upė siaura, tai žuvys būna plačiausioje vietoje arba jos įlankose ir žiotyse. Jei upėje beveik nėra tėkmės, tai pagal Sabanevskio logiką ir ilgametę patirtį, žuvys būriuojasi pratakose ir sietuvose. Ir priešingai, jei upė veržli ir audringa, tai jūsų potencialūs trofėjai suplauks į užutekius ir patvinimus, kur rami tėkmė. Jei upė gili, tai žuvies daugiausia prie seklumų sienų ir krūvų gilumoje, ir pakrančių seklumose, o taip pat vandens telkinio seklumų (joms net teikia pirmumą) viduryje. Dar tokiuose vandens telkiniuose žuvys mėgsta pakraščių dumblius kur ir tėkmės nėra, ir maistas. ir deguonis, ir pastogė viskas vienoje vietoje! Jei šalia jūsų upės gyvena žmonės, tai geriau ieškoti žuvies plotuose, esančiuose aukščiau pagal miesto (gyvenvietės) tėkmę, nes triukšmas ir mūsų gyvenimo veiklos produktai išbaido žuvis. Kaip tik daugiausia nemėgsta tokių kaimynų stambiosios žuvys plėšrūnės. Taikiosios karpinės žuvys ir kitos nedidelės žuvys kenčia žmonių kaimynystę.
Taikioms žuvims labai būdinga būti vietose, kur gruntas nuplaunamas nuo skardžių į vandenį arba nuo krantų su gausia augalija. Tai labai lengva paaiškinti ten daug maisto. Todėl daugelis žuvų mėgsta karvių, ožkų ir kitų raguočių vandens gėrimo vietas. Suprantama, kad nerti į tokį mėšlą ne taip malonu kaip į Egėjo jūrą, bet tame mėšle užaugo ne viena puikios stambios žuvies karta nuo pačių įvairiausių rūšių ir pačių įvairiausių maisto strategijų ir taikių, ir plėšrūniškų, ir net parazitiškų. Be plaukiojančio (ir jau nusėdusio) mėšlo, gera teisinga žuvis mėgsta visokius verpetus, ypač tuos, kurie užversti įvairiais akmenimis, kerplėšomis, išvirtusiais medžiais, rieduliais ir kitais džiuginančiais pokštais, povandeniniais dizaino atradimais. Jeigu kalbama apie vandens telkinių hidrologines savybes, žuvys labai mėgsta plotus, kur yra ,,grįžtamoji tėkmė, kuri išsidėsčiusi už pakrančių iškyšų ir kitų kliūčių, kurios trukdo tėkmei.
Apie tokią dugno reljefo ypatybę, kaip duobės, reikia papasakoti smulkiau. Kadangi duobės būna labai įvairios, tai prie kiekvienos tokios duobės turi būti sava prieiga. Dėl tėkmės ypatybių daugumai duobių būdingos nuožulnios šonų pusės (kurios yra prie krantų) ir nuožulnesnis išėjimas iš jos (pasroviui). Paprastai žuvys laikosi tokiose duobėse ar slėptuvėse (kur akmenys, kerplėšos ir t.t.) arba po viršutiniu, stačiausiu duobės nuolydžiu (taip sakant, ant nuplautos jos pusės). Jūs dar būdami ant kranto, turite šansą nuspėti tokį žuvų duobių išsidėstymą tai ir staigūs upių posūkiai, ypač, jei pagrindinis vandens srautas eina į krantą, nuplaudamas jį praktiškai iki duburio. Taip atsiranda vieta, kur yra daug maisto ir ją pamėgsta tiek taikios, tiek ir žuvys plėšrūnės.
Išorinis pagrindinis požymis stati, skardinga, vertikali pakrantės linija. Kuo krantas statesnis, tuo daugiau žuvies. Vėlgi, kaip buvo aprašyta aukščiau, žiūrėkite į vandens tėkmės paviršiaus sūkurius. Jei vanduo banguoja (nei iš šio nei iš to) arba tėkmė juda lyg atbulai tai yra tikri požymiai, kad po vandeniu puiki duobė. Tiesa, tokia atvirkštinė tėkmės srovė užtikrina, kad duobės minkštas dugnas. Jei dugnas žvyruotas akmenuotas, tai bus nuolaidi sekluma.
Daugelis plėšriųjų žuvų dievina iškilius krantus, kurie tokie yra savaime, kai žiūrima iš viršaus, jie vertikaliai krenta žemyn. Tačiau galite tikėtis sėkmės upių senvagėse, tačiau vienintelis momentas reikia, kad ji susijungtų su upe plačioje gilioje vietoje, kur jūsų visada ten lauks stambios ir nebaikščios žuvys. Dar labai neblogas grobis gali būti žemiau slenksčių, užtvankų ir šliuzų. Čia dažnai taip mėgstama žuvų greita tėkmė ir galingos vandens srovės, įsiveržę į gilų sūkurį, suvaro baltai-purvinus putų gabalus ant vandens paviršiaus. Pamatėte tokius purvinus putų gabalus iš karto nerkite! Sūkuriuose visada daug žuvies, bet žmogui tai tikrai labai pavojingos vietos, todėl reikia pasirinkti: plėšri ir stambi žuvis ar gyvybė! Pokštas, nors yra ir tiesos dalis, nes dauguma sūkurių lydekos, sterko ir kitų plėšriųjų žuvų mėgstama vieta. Tuo pačiu jos juose neblogai pasipeni, elgiasi ten drąsiai, gali arti prisileisti pavojų (šiuo atveju jus). Sūkuriuose žuvys labai įdomiai pasiskirsto pagal savo ichtiologijos statusus ir maisto, ir teritorijos. Taigi, pačiame sūkurio viršuje rasite plėšrūnes ir stambias žuvis, o kai tėkmė susilpnėja, tai šiuose plotuose jau visur ,,dūksta įvairios didelės karpinės taikios žuvys, kaip raudė, meknė, šapalas. O štai ešerių, karosų ir kitų ,,dažnų žuvų jūs tikriausiai pamatysite viduryje ar net vandens telkinio sūkurio gale.
Visa kas pasakyta aukščiau, yra apie mūsų upes, tai yra apie vandens telkinius, kur yra vandens tėkmė. O ką daryti pirmą kartą patekusiam į ežerą ar kitą vandens telkinį su stovinčiu vandeniu (arba silpnai tekančiu)? Toks nesportiškas metodas, apklausti vietinius žvejus: ,,O kur čia žuvis?", nenagrinėsim kaip nekorektišką profesionalo požiūriu, nes daugelis iš jūsų esate arba ketinate jais tapti. ,,Profai" puikiai apsieis be žvejų su jų pasenusiais metodais, nors net mokslininkai - ichtiologai dažnai savo darbe naudoja informaciją, gautą iš šių šaltinių. Vis tik patikimiau mokėti ,,skaityti stovintį vandens telkinį, nors tai sunkiau padaryti nei upėse.
Pradėsime nuo koreliacijos tarp kranto ir gylio. Paprastai, jei nuolaidus krantas, tai gylio (ir mylinčių gylį žuvų) ten nebus. Jei ežero krantai aukštesni ir įeina į vandenį beveik vertikaliai arba 45 laipsnių kampu ir statesniu, tada prie jų, greičiausiai, prisišlies puikūs gilūs plotai! Būtent dėl ežerų ir kitų stovinčių vandens telkinių, kad gautume teisingą pasaulio vaizdą, tiksliau, žuvų pasaulio pasiskirstymą, turime šį tą žinoti apie vandens augalus. Lengviausia sau nusistatyti dugno reljefą ir gylį pagal vandens augalus. Mes jau šiai temai skyrėme nemažai publikacijų, tačiau šiandien tikrai negalime ignoruoti šios temos, todėl šiek tiek pasikartosime.
Be pateiktos pažintinės lentelės, mes jums priminsime, kokius gylius augalai mėgsta. Žiūrint į juos, jūs iš karto suprasite, koks prieš jus vandens telkinio gylis, ir ar verta čia kažko ieškoti tiesiogine ir perkeltine žodžio prasme. Taip, pavyzdžiui, jei jūs pamatysite nertį, elodėją (apie ją atskira kalba), mauduolę ir kitus aukščiausius vandens augalus, tai galite įsitikinę pasakyti, kad prieš jus vandens plotas, kurio gylis ne mažiau kaip keturi metrai! O štai jums pakliuvo lūgnės, vandens lelijos ir panašios, tai šiame plote gylis kažin ar bus daugiau nei trys metrai. Jei prieš jus nendrės, švendrės ir kt., tai gylis yra ne daugiau nei du metrai; o jei asiūkliai tai panašiai pusantro metro. Papliauška, viksva ir švendrės perspėja jus, kad nerti žuvies šioje vietoje jau pavojinga gyvybei gylis mažiau nei 1 metras! Dar turi būti svarbu žinoti, kad vandens telkinio dugne, 5-6 metrų gylyje gali augti melsvadumbliai, žvejų vadinami ,,vandens samanomis. Taip pat yra ir plaukiojantieji augalai - pūslinė ir plūdena, kurios kaupiasi prie krantų ir įlankų, juos sugena vėjai ir vandens bangavimas. Šie botaniniai išoriniai požymiai duoda jums šiokį tokį supratimą apie ežero gylius, bet jūs turite turėti omenyje, kad jums patys ryškiausi vandens telkiniai ,,užgriozdinti sausuoliais ir kitokiais produktais, tokie pat kaip ir žuvims patrauklios povandeninės seklumos, duobės, kurių be gylio matavimų nerasite. Jei jūs į viską gyvenime turite metodinį ir analitinį požiūrį, tai jums bus labai patogu nešiotis šiokią tokią vandens telkinio schemą. Galima žemėlapį išsispausdinti iš Google ar kitų šaltinių.Tokiose schemose labai patogu sau pasižymėti ,,žuvingas" vietas, o taip pat fiksuoti jūsų medžioklės trofėjus - jų kiekį, dydžius, rūšis. Tokia schema jums ir jūsų hobio kolegoms ateityje labai padės. Nepamirškite tik tokiame žemėlapyje pridėti papildomus išorinius orientyrus kokias nors pakrančių ypatybes ir t.t., o tada ,,pažymėtą" schemoje nuostabų povandeninį akmenį su stambiomis lydekomis kitą kartą ilgai jūs ieškosite.
Atkreipkite dėmesį, kad stovinčio vandens telkiniuose dažniausiai galite rasti įdomią žuvį šiekštuotuose plotuose, kur gylis ne mažiau kaip 2 - 3 metrai! Dar ten dažniausiai žuvys susiburia pakrantės duobėse ir sąvartynuose. Nepraleiskite augalų plotų, ypač taip vadinamųjų ,,koridorių tarp nendrių, mauduolių ir kitų augalų. Tai labai produktyvūs plotai. Jei jūsų ežere yra nedidelės salos ir salelės, tai nuostabu! Pratakos tarp jų - mėgstama taikių ir plėšriųjų žuvų vieta. Akmenų krūvos ant dugno, kaip ir tekančių vandens telkinių atveju, taip pat labai patrauklios vietinei žuvų faunai! Jeigu į jūsų ežerą įteka upeliai ir upeliukai, tai ten panerti jums liepė pats Dievas. Jei kažkur palei krantą jūs matote, kad iš dugno išsikišę išvirtę medžiai, kerplėšos, sausuoliai ir kiti daiktai, trukdantys jums normaliai judėti, tai nepaisant sunkumų, juos įveikdami, nerkit į vandenį ir nepasigailėsit. Dar žuvies aptikimo išoriniai požymiai - pėdsakai ir ratai ant vandens nuo jų plekšėjimų. Kuo gylis mažesnis, tuo plekšėjimai aiškesni ir labiau pastebimi. Tuo pačiu vidutinio dydžio (vidutinis dydis mūsų vidurio juostai) stovinčio vandens telkiniuose pagrindinė žuvų dalis yra 2,5-4,5 metrų gylyje kaip tik gyliai gana tinkami ir netgi puikūs povandeninei medžioklei. Jei ežere dėl vėjo ar vidaus šaltinių pastebima tėkmė, tai žuvys daugiau bus prie to kranto, prie kurio veržiasi vanduo prie taip vadinamo bangomūšio kranto. Tai lengvai paaiškinama, nes žuvys labai mėgsta bet kokius vandens svyravimus, ypač stovinčio vandens telkiniuose, o svarbiausia prie tokio kranto visuomet daug maisto.
Nežiūrint į tai, kad žuvis susijusi su konkrečiomis vandens telkinio ypatybėmis, jos vietą stipriai įtakoja ir sezoniškumas. Taigi, pavasarį ir vasarą žuvys laikosi arčiau paviršiaus ir pakrantės zonos, o rudenį ir žiemą priešingai, daugiau giliuose plotuose. Tą pasiskirstymą įtakoja taip pat ir slėgis. Slėgio pokyčiai gali, kaip įvaryti žuvis į dugną, taip ir iš ten išvaryti. Svarbus momentas: net jei dienos piešinys kategoriškai šioms žuvims netinka, bet tuo pačiu slėgio pokytis aptiko jas šitame vandens telkinio plote, žuvys nusileis į bet kokį dugną - be jokių briaunų, duobių, kerplėšų krūvų ir panašių žuvų vietų. Taigi tik vien žinojimo, kaip žuvys pamėgsta vandens telkinius, nepakanka, kad 100 procentų žinotumei, kaip jos ten patenka. Deja, net mintinai žinant visus tipiškus ir būdingus vandens telkinio įrenginio požymius, kurie nurodo pačias žuvingiausias vietas, jūs tikrai galite likti su tuščiu kukanu. Nepaisant to, tokios žinios padidins jūsų šansus, kad medžioklė būtų sėkminga kelis kartus!
Dėl straipsnių vertimo sutikimo esame dėkingi turbūt didžiausiam žurnalui apie povandeninę žūklę "Мир подводной охоты".
zebai11 2022/07/07/ 17:25:51 kuršių mariose galima povandeninė žvejyba?
GintarasGVE 2022/04/15/ 12:55:55 12. Povandeninė žvejyba leidžiama Baltijos jūros priekrantėje, išskyrus rekreacines zonas. Kas gali paaiškinti, kur prasideda ir kur baigiasi rekreacinė zona pajūryje?
GintarasGVE 2022/04/15/ 12:54:08 Gal kas radote galimybių užsiimti povandenine medžiokle vakarų lietuvos dalyje?
GintarasGVE 2022/04/15/ 12:53:58 Gal kas radote galimybių užsiimti povandenine medžiokle vakarų lietuvos dalyje?
doncas 2020/07/17/ 00:03:34 Sveiki. Gal kam didelės dėžės šaldytiems trofėjams, kas į Norgę važinėja. Polistirolas, išorė 118× 78× 78,5 cm. Sienelė 8 cm. Dangtis irgi 8 cm storio. Kaunas. 20 pinigų.
