TITULINIS FORUMAS MŽ TAISYKLĖS RAAD TELEFONAI STRAIPSNIAI FOTO GALERIJA VIDEO GALERIJA PADĖKOS TRANSLATE
2019/04/25/ 01:07:33   
Navigacija
Klubo rekvizitai
Siuntimai
Web nuorodos
Duk
Paieška
Kontaktai
Žiniasklaidai
Reklama
Tinklapio administratoriai
Forumo temos
Naujausios temos
Grįžau iš medžioklės 2019
Neopreno klijai
Mares Cyrano evo55
Kur medzioti galima?
DAROM 2019 Panevėžys


Karščiausios temos
Kas čia brakonieriai?[2533]
Medžioklė Norvegijoje[2344]
Hidrokostiumai (ben...[2324]
Projektas įžuvink e...[1625]
Grįžau iš medžioklė...[1337]

Vartotojų tinkle
Prisijungusių svečių: 2
Prisijungusių narių nėra

Registruoti nariai: 1,661
Neaktyvūs nariai: 0
Naujausias narys: Mariukasfak
Paskutiniai straipsniai
Kaip saugiai ir efek...
Šamas žiemą ir vasarą
Karpių medžioklė
"TAI YRA" vandens sk...
Palaukiminė meždioklė
Populiariausi straipsniai
Povandeninė žūklė – ...
Stacionari rūkykla
Gaminam rūkyklą
Povandeninė medžiokl...
Retos ir nykstančios...
Klubo rėmėjai
Profilis facebook'e
Reklama
Paskutiniai Komentarai
Cirkulas
Nesiseke mums su sia kelione, likus porai dienu teko atsaukti rezervacija del oro, ten siautejo audra ta savaite, tai nusprendeme atideti pavasariui.
Žiūrėti

mb
Ar isneret chebra?!
Žiūrėti

Brs
Blink kaip sekėsi ?
Žiūrėti

Rokas
Ir?
Žiūrėti

mb
Opa! Bus tikrai įdomu!
Žiūrėti

Deividasfreediving
thumbs up
Žiūrėti

Naujausi filmai
Spearfishing... [29/10-17]
Šamų medžiok... [19/02-15]
Šamų medžiok... [12/02-15]
Nardymas po ... [12/02-15]
Halibutų med... [12/02-15]
Spearfishing... [01/09-14]
Freedving Ai... [04/08-14]
Elektrėnų ma... [14/10-13]
TV laida "Ap... [01/07-13]
Baltuju Laka... [11/08-12]
Medžioti draudžiama
Vėgeles
gruodžio 15-sausio 15 d.,
lydekas
vasario 1-balandžio 20 d.,
sterkus
kovo 1-gegužės 20 d.,
kiršlius
kovo 1-gegužės 15 d.,
salačius
balandžio 1-gegužės 15 d.,
žiobrius
gegužės 15-birželio 15 d.,
otus
gegužės 1-liepos 31 d.,
upėtakius
spalio 1-gruodžio 31 d.,
sykus
spalio 1-gruodžio 31 d.

Medžioti galima čia...

Kaip mato žuvys


ŽUVIES АKIS, KAIP MATO ŽUVYS


Ichtiоlоgas, biologijos mokslų kаndidаtas
Jekаtеrinа Nikоlаjеvа Sеvеrcovo RАN
ekоlоgijos ir evоliucijos problemų institutas


Каip mus mato žuvys? Kas iššaukia žuvims pavojaus reakciją? Kaip apsimesti nepavojingu povandeniniu objektu? Ar galima plaukioti su geltona kauke ir raudonais pelekais? Apie visas žuvų orientavimosi aplinkoje ypatybes profesionaliai ir išsamiai straipsnių cikle ,,Ichtiologo pastabos".

Povandeniniai medžiotojai geriau nei jų sausumos broliai įsivaizduoja, kaip vandenyje pakibusios kietosios dalelės ir planktonas, o taip pat sniegas ir ledas žiemą trukdo šviesai prasiskverbti į vandenį. Net per metro distiliuoto vandens sluoksnį prasiskverbia tik 47% šviesos, o per tamsų vandenį (pavyzdžiui, pelkėtų ežerų) į gylį daugiau nei vienas metras šviesa nepraeina. Maždaug 50 cm ledas praleidžia mažiau nei 10% šviesos. O jei ledas padengtas sniegu, tai vandenį pasiekia tik 1% šviesos.

Vienos žuvų rūšys juda vandenyje tik šviesiu paros metu , o kitos - tamsoje, o kai kurioms rūšims šviesos kiekis neturi įtakos judėjimui.
Pavyzdys – kaip įtakoja ešerio elgesį vandens apšvietimas. Ešerys yra aktyvus tik šviesiu paros metu. O žiemą ešerio aktyvumas yra labai mažas. Lydeka aptinka medžioklės objektą naudodama regėjimo organus ir todėl jos pasižymi tik šviesiu paros metu. Karpinės žuvys tamsiu metu būdrauja. Strepetys yra aktyvus, nepriklausomai nuo šviesos kiekio. Upinis upėtakis, pavyzdžiui, yra priverstas laikytis šešėlyje, jo akys netoleruoja saulės spindulių.

Būdingiausias žuvų aštraus regėjimo požymis – tai jų didelės akys! Taigi prieš tai, kai norėsite medžioti kokią nors konkrečią žuvį, atidžiai pažiūrėkite į jų akių dydį ir pagal tai parenkite savo puolimo taktiką. Tiesa, nereikėtų manyti, kad jei žuvies mažos akytės ir ji negali matyti toliau savo nosies (tiksliau, atsiprašau, snukiuko), tai galima be baimės artėti prie jos. Žuvims yra būdingas labai stiprus sensorinių sistemų kompensacinis vystymasis, tai yra, jei blogai su akimis, tai jų šoninės linijos organai bus labai jautrūs ir jos vis tiek iš anksto žinos apie jūsų artėjimą. Silpnai matančioms žuvims, jei ne šoninė linija, tai uoslė ar klausa gerai išvystytos.

Norėdami pasijausti didakės žuvies “kailyje" išbandykime mažą eksperimentą! Užmerkite vieną akį! Dabar atmerkite ir užmerkite kitą. Ką matėte? Prаktiškai vieną ir tą patį – ir dešiniąja, ir kairiąja akimi. Dabar įsivaizduokite, kad tai padarys ir žuvis. Užmerks dešinę akį – pamatys tai, kas nuo jos iš kairės pusės, užmerks kairę – pamatys tai, kas iš dešinės pusės. Bet juk žuvis negali užsimerkti - reiškiа, ji vienu metu žiūri į dešinę ir į kairę! Ir mato visai skirtingus vaizdus. Каip ji čia orientuojasi?

Esant galvai įvairiose pusėse, žuvies akys pritaikytos monokuliariniam regėjimui dėl to, kad sferinis lęšis yra toli pastumtas į priekį, prie pačios ragenos, į akį spinduliai įsiskverbia ne tik iš priekio, bet taip pat iš viršaus ir iš šonų, - ir todėl žuvies matomumo laukas yra gana platus! Skaičiuojant kartu su akių judėjimu, matymo kampas apima horizontaliai 166-170°, vertikaliai 150°; o binokuliarinis regėjimas yra įmanomas tik labai ribotame plote (panašiai 30°). Kaip tik tokiame plote žuvis aiškiai atskiria daiktus. Žuvies akių padėtis šiuo atžvilgiu yra lemiamas veiksnys. Jei žuvis nori apžiūrėti objektą, ji yra priversta greitai apsisukti, kad jis atsirastų abiejų akių matymo lauke – siauroje kūgio formos binokuliarinėje erdvėje (žr. рieš.).

Objektus, kurie yra virš vandens, žuvys gali matyti per vadinamąjį ,,regėjimo langą". Šis langas yra lygus plotui ant vandens paviršiaus, suformuotam kampu apie 97,6° su viršūne, esančia žuvies buvimo taške. Pro langą žuvys mato visomis kryptimis nuo zenito iki horizonto. Šis pusiau sferinis regėjimo laukas apima visus objektus, kurie yra prie lango krašto vandens paviršiaus virš liečiamosios plokštumos. Bet objektų iškraipymas ir ryškumas yra gana skirtingi. Daiktai, kurie tiesiai virš galvos, atrodo, didesni (žuvys juos suvokia beveik be iškraipymų) ir reikia tai prisiminti žvejojant baikščias žuvis. Priklausomai nuo to, kaip nuleistas daiktas iki horizonto, jo vaizdas sumažės kaip į plotį, taip ir į ilgį, ir tuo pačiu metu išsikreips, nors linijinis atstumas nuo žuvies iki objekto nesikeitė. Daiktas tampa dar blogiau matomas dėl to, kad spinduliai sudaro su vandens paviršiumi mažesnį kampą, stipriai atsispindi nuo paviršiaus, ir tik iš dalies patenka į žuvies akį. Šviesos refrakcijos reiškinys parodo taip pat skirtumus tarp tikrosios ir stebimos daikto vietos erdvėje. Tuo pačiu didžiausias skirtumas tarp jų bus šviesos spinduliams krentant 45° kampu, mažiausias artėjant prie 90°. Žuvies smegenys, skirtingai nei vidutinio statistinio povandeninio medžiotojo smegenys, gali padaryti pataisas, susijusias su šviesos refrakcijos iškraipymais.

Dauguma žuvų yra trumparegės – jos gerai mato tik arti – apie 1 metrą, o toliau 10-12 metrų žuvys visai nieko negali matyti. Beje, žmogus vandenyje pasidaro toliaregiu, nors praktiškai, kur bebūtų daiktas, mums atrodo arti, ir mes galime matyti tik gana didelius objektus ir tai lyg plaukiojančius. Vaizdas yra gana aiškus, bet visi daiktai atrodo trečdaliu (ar daugiau) didesni, nei jie iš tikrųjų yra. Turėkite tai omenyje, klausydamiesi savo bendražygių pokštų! Išamiai mes čia neaprašysime žuvų akių morfologijas, paminėsime tik įdomią ypatybę – kaulinių žuvų tinklainėje yra specialūs suvokimo elementai – kolbelės ir lazdelės. Dieninėms žuvims – dominuoja kolbelės, o ieškančioms maisto temstant ir naktį – lazdelės: taip naktį yra 260 lazdelių viename plote, juk lydeka jų turi net 18! Šviesoje tinklainės būklė keičiasi: kolbelės juda į šviesą, ir atvirkščiai, temstant į šviesą juda lazdelės. Žmonių (ir žuvų) skirtinga šviesai jautrių elementų koncentracija daro tai, kad matome gana aiškiai tik specialiai apžiūrimą daiktą.

Plėšriosioms žuvims, kurios laukia savo grobio, būtinas labai platus matymo laukas. Jos turi vienodai gerai matyti gana didelį plotą, ir joms toks regėjimas nėra labai tinkamas. Bet čia, gamta rado būdą - akys yra lyg šviesą priimantys elektriniai prietaisai, kad jos gali perduoti informaciją į smegenis ne apie jų krentantį intensyvumą, o tik pasikeitus apšvietimo pobūdžiui. Kai tik įvyks menkiausias lazdelių ir kolbelių apšvietimo pokytis, jie iš karto perduoda apie tai smegenims ir laukia kitų pakeitimų, kad vėl galėtų pasiųsti tokią telegramą. Ir taip visą gyvenimą.

Daugumai plėšriųjų žuvų būdinga labai stipri maisto judėjimo reakcija į maisto objektus. Šita žuvies biologinė savybė pagrįstas vienas iš gaudymo būdų su paprastu prietaisu, žvejai jį vadina smurtininku (tiems, kurie nežino, tai ilgas valas X su svareliu gale, prie kurio prie atskirų pavadėlių pritvirtinami keli žvejybiniai kabliukai be jauko). O žuvų-aukų apsaugos formos nuo žuvų plėšrūnų yra žuvų gaujų susidarymas, nejudrumas ir t.t., kad pabėgtų nuo plėšrūnių, šios žuvys turi pamatyti iš toli artėjantį pavojų. Todėl mažiausius, vos pastebimus didelių objektų, jų siluetų, šešėlių pajudėjimus ir neaiškius mirgėjimus šios žuvys gerai suvokia ir joms sukyla gynybinė reakcija bėgti. Taigi, žvejybos metu, atsižvelkite į šias taikių žuvų regėjimo ypatybes, ir stenkitės savo siaubingu vaizdu ir ne mažiau baisesniu šešėliu jų neišgąsdinti.

Dar vieną svarbų faktorių reikia įsiminti, kai jūs artinatės prie savo aukos. Kaip žuvys suvokia judesius, galima išmatuoti taip vadinamais optiniais momentais (kuriems būdingas žuvų gebėjimas suvokti šviesos pertrūkius). Optinis žmogaus momentas lygus 1/18-1/24 sek., tai reiškia, kad, kai pro žmogaus regėjimo lauką praeina 18-24 vienodi subjektai per sekundę, jie susilieja kartu, sudarydami nejudamos linijos vaizdą, ir akis to nesuvokia. Mažėjant šiam greičiui nuosekliai judantys objektai suvokiami pirmiausia kaip mirgėjimas, o tada kaip atskiri susimaišę objektai. Ichtiologai nustato optinius momentus su specialiu optomotoriniu įrengimu. Pavyzdžiui, Juodosios jūros žuvų, o taip pat karšių, ešerių jie yra dvigubai mažesni (1/57-1/67 sek.), tai reiškia, kad, palyginus su žmogumi, šios žuvys gali suvokti dvigubai greitesnius judesius. Gėlavandenių lyno, karoso, karpio, lydekos ir saulažuvės optinis momentas apie du kartus didesnis (1/18-1/27 sek). Tokia žuvų optinių momentų įvairovė susijusi, matyt, su skirtingu judesių suvokimo vaidmeniu. Nedideli optinių momentų dydžiai leidžia kai kurioms ,,reginčioms žuvims" sėkmingai maitintis judančiais objektais ir išvengti savo priešų. Taigi bet koks judantis daiktas, kurių matmenys yra mažesni arba lygus jų dydžiams, yra maisto vaizdinis signalas, o bet koks judantis daiktas, kurio matmenys yra didesni už jas – gynybinis vaizdo signalas.

Beveik visos žuvys reaguoja į judantį šešėlį, bet atsakomųjų judesio reakcijų pobūdis į judėjimą ir judesio suvokimą priklauso nuo žuvų gyvenimo būdo. Kaip tik su šituo susijęs daug šiurkštesnis gebėjimas suvokti gėlavandenių mažai judančių žuvų judėjimą – karpių ir sidabro karpių, rūšių, mintančių nejudančiais ir mažai judančiais objektais.


Pasirodo, kad žuvies akys geba identifikuoti daugelį geometrinių formų. Ichtiologai masalui naudojo maždaug tokio pat dydžio šias formas: rutulį, kūgį, trikampį, kvadratą, gretasienį, kirmino formos, žvaigždę ir t.t. Visas siūlomas formas, išskyrus žvaigždes, žuvys priėmė teigiamai. Tikriausiai neįprasta žvaigždės forma atbaido žuvis, nes net labai alkanos žuvys vengė ją čiupti. Taigi net spaliukai galėjo plaukioti ramiai, o štai šiandien vaikus nebent išgelbėtų ištuštėję be žuvų vandens telkiniai.

Ar suvokia žuvys spalvas? Pirmiau manėme, kad spalvas skirti vandenyje neįmanoma, mechaniškai perkeliant žmogaus suvokimą žuvims. Bet dar 20 amžiaus viduryje Каrl Friš sėkmingai dresiravo gružlį spalvų atpažinimui (ta prasme, dresiravo sąlyginius refleksus), duodamas maistą visada raudoname dubenyje, o tuo pačiu padėdamas tuščius juodą, pilką ir baltą dubenėlius. Labai greitai gružliai išmoko priplaukti tiesiai prie raudono dubenėlio, tuo pačiu metu buvo įrodyta, kad žuvims pagalbininkai regėti spalvas yra kolbelės. Žuvų spalvų matymo eksperimentus tęsė daugelis ichtiologų ir vykdomi iki šiol. Šimenec nustatė, kad žuvys net suvokia ultravioletinius spindulius kaip spalvinius, atskirdami juos nuo kitų. Jei prisiminsime, kad UV spinduliai prasiskverbia giliau nei kiti, tai įsivaizduoti gelmių visišką tamsą iki 1500 metrų nebus teisinga. Beje, Gerter dresiravo žuvis ne tik įvairioms spalvoms, bet ir tam tikrai formai ir net raidėms R ir L.

Deja, ne visų žuvų rūšių spalvų matymas iki šiol yra ištirtas, tačiau yra žinoma, kad spalvas išskiria: upinė nėgė, moiva, menkė, juodadėmė menkė, polakas, dantytasis skėstukas, kūjagalvis, jūrinė plekšnė, kefalė, ančiuvis, skumbrė, jūrinė ir upinė vėgėlė, barzdutė, karšis, lydeka, upinis karosas, auksinis karosas, lynas, sazanas, upinis ungurys, didžiaausis ešerys, plikžuvė ir kai kurios kitos žuvys. Reikia pažymėti, kad žinduoliai daugiausia neturi spalvinės regos – galbūt tai yra dėl to, kad jų protėviai buvo naktiniai gyvūnai. Dar kalbant apie spalvą, buvo nustatyta, kad žuvys, auginamos įvairiais pašarais, teikia pirmenybę įvairioms spalvoms. Siūlyti kokias nors rekomendacijas dėl hidro kostiumų, kaukių ir gaudymo įrankių spalvų yra sunku, nes įvairios žuvys turi skirtingą požiūrį į skirtingas spalvas. O turėti savo garderobe 15-20 kostiumų įvairių rūšių žuvims bus brangoka.
Na, ir, galiausiai, nepamirškite, kad žuvys, atsidūrusios ant kranto, nepraranda galimybės matyti. Ungurys perplaukia iš vieno vandens telkinio į kitą. Išmesta ant kranto lašiša ar lydeka savo judėjimą nukreipia taip, kad vėl atsirastų vandens telkinyje. Taigi net nesuspėsite nusiimti kaukės, o laimikis (žinoma, jei ne visai jį sužeidėte) tik uodega Jums pamojuos!

Dėl straipsnių vertimo sutikimo esame dėkingi turbūt didžiausiam žurnalui apie povandeninę žūklę "Мир подводной охоты".

Klubo Neriam administracija

Komentarai
Komentarų neparašyta.
Rašyti komentarą
Prisijunkite, norėdami parašyti komentarą.
Reitingai
Balsuoti gali tik nariai.

Prašome prisijungti arba prisiregistruoti.

Nėra reitingų.
Prisijungti
Nario vardas

Slaptažodis



Dar ne narys?
Registruokis

Pamiršai slaptažodį?
Paprašyk naujo
Atsitikitinis vaizdelis


Draugiškos varžybos 2008
Batimetriniai žemėlapiai
Šaukykla
Jei norite rašyti žinutes, turite prisijungti.

zilviss  
2019/03/11/ 12:52:45
Buskit kolegos is ziemos miego

Justinass  
2018/12/06/ 17:53:15
Sveiki. Gal norit parduoti pelekus? Ar mentis? Stiklo audinys, karbonas tinka.

Jonas Jomantas  
2018/08/31/ 11:58:43
Sveiki gal galit parašyt man asmenine zinute kas naudojate rusiskus povandeninius pneumatus idomi nuomone ar apsimoka pirkti . Uz 30€ vienas labai panasus i vlanik tipo su priekiniu streles paleidi

Orintas  
2018/08/19/ 02:01:28
Sama

Orintas  
2018/08/19/ 02:01:10
Sveiki! Gal kas žinot kokių vietų kur galima sumedžioti ša? happy

Rodyti daugiau pranešimu
Naujausios nuotraukos
Penktadienio akistata
Penktadienio akistata
2018/09/12/ 22:05:39

Andzejaus monstras!
Andzejaus monstras!
2018/08/28/ 22:09:20

Dugno dovana
Dugno dovana
2018/08/06/ 23:52:04

Apklausa
Kaip dažnai medžiojate?

Kelis kartus per savaitę sezono metu

Kartą per savaitę sezono metu

Kartą per mėnesį sezono metu

Kartą, du sezono metu

Norėdamas balsuoti turite prisijungti.

Rezultatai
Komentarai : 0
Apklausų archyvas
Lietuvos žemėlapis
Skaitliukas
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
Google Analytics
Google +
„Povandeninė žūklė
© Povandeninės medžioklės klubas 2007-2019
Povandeninė žūklė - viskas apie tai!

Bet kokią informaciją kopijuoti yra griežtai draudžiama be administracijos sutikimo